Visuomeninė iniciatyva įgyvendinta – memorialas sušaudytiems ministrams įrengtas

Genovaitė KAZIELIENĖ

Susikūrė iniciatyvinė grupė

Monsinjoras A. Svarinskas puoselėjo viltis Mūšios partizanų parke pagerbti ir nužudytus Lietuvos ministrus. Buvęs tremtinys taip pat numatė vietą, kur būtų galima pastatyti memorialą. Tačiau šio sumanymo įvykdyti nespėjo – iškeliavo į amžinybę.

Įgyvendinti monsinjoro svajonę ėmėsi visuomeninės organizacijos „SOS – Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys. Jo pastangomis susikūrė iniciatyvinė grupė „Atmintis“. Joje susibūrė Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, istorijos mokslų daktarė Aušra Jurevičiūtė, visuomeninės organizacijos „Lietuvos atminties keliai“ pirmininkas Vytautas Anušauskas, Kovo 11-osios akto signataras Vladimiras Jermolenko, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis, bendrovės „D. Varec“ direktorė Danuta Varec, Lietuvos moterų lyga ir jos pirmininkė profesorė Ona Voverienė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjunga, kiti.

Nors šis kompleksas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, iš aukščiausios valdžios finansinės paramos nesulaukta. Iš pradžių, pateikus paraišką, Vyriausybės kanceliarijos istorinės atminties išsaugojimo iniciatyvas vertinanti darbo grupė savo posėdyje buvo nusprendusi pritarti projekto daliniam finansavimui ir suteikti prašytus 30 tūkst. eurų. Tačiau vėliau planai pasikeitė ir pinigai nebuvo skirti.

Visi iniciatyvinės grupės nariai patys finansiškai prisidėjo įgyvendinant projektą, skirdami asmeninių pinigų. Taip pat buvo atidaryta banko sąskaita, į kurią lėšas galėjo pervesti projekto rėmėjai, pinigų iš biudžeto skyrė rajono savivaldybė.

Taip pat lėšos buvo renkamos.

Praėjusiais metais pradėta memorialo statyba užbaigta šią vasarą. Kaip sakė R. P. Šaulys, memorialo įrengimas atsiėjo 52 tūkstančius eurų.

Taip pat bus išleista apie 300 puslapių knyga „Kovų už laisvę keliu į Amžinybę...“ Knygoje, kurios leidybą finansuoja rajono savivaldybė, bus aprašyti visi Didžiosios kovos apygardos partizanų parke pastatyti kryžiai ir atminimo ženklai, jų atsiradimo istorijos, pateiktos memoriale įamžintų sušaudytų ministrų gyvenimo istorijos, paminėti prisidėjusieji prie memorialo statybos. Tekstus knygai rašė prof. O. Voverienė, dr. A. Jurevičiūtė, dr. Audronė Veilentienė, Romas Pačinskas, Andrius Tekorius.

Atminimo memoriale – kryžiai ir stulpas su Dovydo žvaigžde

Memoriale, kuris užima apie 100 kv. m plotą, yra lanku sustatyti vieno metro aukščio kryžiai ir stulpas su Dovydo žvaigžde. Tokia atminimo ženklų išdėstymo forma simbolizuoja už darbo stalo kabinete susėdusius posėdžiauti ministrus.

Komplekse įrengti atminimo ženklai sušaudytiems ministrams: Petrui Aravičiui, Kazimierui Bizauskui, Juliui Čaplikui, Valdemarui Vytautui Čarneckiui, Pranui Dovydaičiui, Baliui Giedraičiui, Antanui Endziulaičiui, Kazimierui Jokantui, Jonui Masiliūnui, Juozui Papečkiui, Vytautui Petruliui, Steponui Rusteikai, Kazimierui Skučui, Zigmui Starkui, Jonui Sutkui, Antanui Tamošaičiui, taip pat Valstybės saugumo departamento vadovui Augustinui Povilaičiui ir Garbės stulpas su Dovydo žvaigžde ministrui be portfelio žydų reikalams Jakovui Vygodskiui (nukankintam nacių 1941 m. Lukiškių kalėjime).

Per visą tarpukario Lietuvos laikotarpį 21 vyriausybėje dirbo 100 ministrų. Prasidėjus sovietinei okupacijai, per penkerius metus – nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. – NKVD nužudė 17 ministrų, o vieną – naciai. Daugumos aukų palaidojimo (tiksliau, užkasimo) vietos nežinomos arba netiksliai žinomos iki šiol.

Nors memorialas jau įrengtas, oficialus šios atminimo vietos atidarymas vyks rugpjūčio 25 dieną, paminklai bus pašventinti.

Kryžius – iš geležinkelio bėgių

Birželio 15 dieną Didžiosios Kovos apygardos Mūšios partizanų parke įvyko iškilmės, kurių metu buvo atidengtas ir pašventintas atminimo kryžius „Negrįžusiems iš Sibiro platybių“. Renginyje dalyvavo Seimo nariai Juozas Olekas ir Audronius Ažubalis, S. Tamkevičius, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, savivaldybės meras R. Janickas, kiti svečiai. Dainavo Kultūros centro mišrus politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“, vadovaujamas Julės Juodienės.

Šventės metu savanoriai ant stiebų iškėlė tris Prezidentūros padovanotas vėliavas.

Paminklą pašventino S. Tamkevičius. Iškilmių metu taip pat pagerbtas 80-ąjį jubiliejų pažymėjęs J. Kauneckas.

Memorialo statybos rėmėjai J. Olekas ir A. Ažubalis medaliais „Lietuvos Sąjūdžiui – 30“ apdovanojo UAB „Ukmergės melioracija“ darbuotoją Stasį Žvirblį, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkę Aldoną Kalesnikienę.

Savivaldybės meras R. Janickas už parko puoselėjimą ir monsinjoro A. Svarinsko atminimo saugojimą įteikė padėkas J. Burokui, seselei eucharistietei Monikai Gavėnaitei, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo nariui Aleksandrui Gražiui, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narei Marijai Jakimavičienei, J. Juodienei, A. Kalesnikienei, verslininkui Mantui Mikalauskui, UAB „Ukmergės melioracija“ valdybos pirmininkui Jonui Stakauskui, monsinjoro A. Svarinsko sūnėnui Jonui Svarinskui.

Pastatė tik entuziastų jėgomis

Atminimo ženklo „Negrįžusiems iš Sibiro platybių“ pastatymą taip pat inicijavo R. P. Šaulys. Jis „Gimtajai žemei“ pasakojo, kaip gimė idėja pastatyti kryžių negrįžusiems tremtiniams: „Monsinjoro A. Svarinsko sūnėnas man papasakojo, kad daržinėje rado surūdijusį, beveik dviejų metrų dydžio, kryžių, pagamintą iš geležinkelio bėgių. Pasitarę su memorialo architekte Virginija Bakšiene ir statybos darbus vykdančiu UAB „Ukmergės melioracija“ valdybos pirmininku J. Stakausku, kryžių nutarėme atnaujinti. Ukmergiškis M. Mikalauskas su pagalbininkais nušveitė rūdis, kryžių nušlifavo ir nudažė. Už tai jis nepaėmė nė vieno cento.“

UAB „Ukmergės melioracija“ darbų vykdytojas S. Žvirblis įmontavo kryžių į akmens riedulį.

„Taip gimė paminklas be jokių piniginių lėšų, tik žmonių geranoriškumo ir pastangų dėka“, – pastebėjo R. P. Šaulys.

Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotr.