R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“ – antroje partinių reitingų vietoje

Iki šalies parlamento rinkimų likus vos keliems mėnesiams, partinių reitingų antroje vietoje įsitvirtino Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“.

Kaip rodo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, pirmąją vietą toliau išlaiko Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai. Už juos liepą būtų balsavę 12,9 proc. apklausos dalyvių. Lyginant su birželiu, partijos palaikymas sumažėjo 0,9 procento.

Tuo metu į antrąją vietą užkopusi partija „Nemuno aušra“, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu“, sulauktų 10,2 proc. šalies gyventojų palaikymo. Per mėnesį šios politinės jėgos populiarumas ūgtelėjo pusantro procento. Kaip rodo apklausos duomenys, R. Žemaitaičio partiją labiausiai palaikytų vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų, rajonų centrų ir kaimo gyventojai.

Anot tyrimo, už į trečią reitingo poziciją nukritusią Gabrieliaus Landsbergio vedamą Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionius demokratus balsuotų 10,1 proc. rinkėjų – birželį šią politinę jėgą palaikančių gyventojų dalis buvo tokia pati. Tėvynės sąjungą dažniau rinktųsi aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“ liepą sulaukė 8 proc. gyventojų palaikymo, birželį juos rėmė 5,7 proc.

Toliau rikiuojasi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos“. Liepą palaikantys šią partiją nurodė 7,1 proc. gyventojų (birželį – 5,8 proc.).

Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujami liberalai liepą nukrito į šeštąją reitingo poziciją. Šią politinę partiją Seimo rinkimuose palaikytų 6,4 proc. rinkėjų (birželį – 5,9 proc.).

Tuo metu 5 proc. kartelės įveikti nepavyktų Laisvės ir Darbo partijoms. Aušrinės Armonaitės vadovaujamus „laisviečius“ palaikytų 3,2 proc. rinkėjų (birželį – 3,9 proc.), o Viktoro Uspaskicho vedamus „darbiečius“ – tiek, kiek ir birželį, – 2,1 proc. gyventojų.

Premjero poste gyventojai ir toliau matytų I. Šimonytę

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių gyventojų sako, kad naujajam Ministrų kabinetui ir toliau turėtų vadovauti Ingrida Šimonytė. Tai, kad premjero postą turėtų užimti pastaroji politikė, įvardija 15 proc. respondentų (birželį – 15,1 proc.).

Pasak apklausos, simpatijas dabartinei premjerei reiškia daugiausia didmiesčių gyventojai bei aukštesnio išsimokslinimo asmenys.

Tuo metu iš antrosios vietos birželį buvusią socialdemokratų lyderę V. Blinkevičiūtę išstūmė R. Žemaitaitis. Jį Vyriausybės vadovo poste matytų 9,4 proc. rinkėjų (birželį – 8,4 proc.). Tuo metu europarlamentarės populiarumas smuko 1,2 procentinio punkto – ją palaikytų 7,9 proc. apklaustųjų (birželį – 9,1 proc.).

Tyrimo duomenimis, socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ lyderius labiausiai palaiko mažesnių ir vidutinių pajamų, vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų, kaimų gyventojai.

Ketvirtoje vietoje rikiuojasi S. Skvernelis. Manančių, kad ministro pirmininko postą turėtų užimti būtent jis, liepą buvo 7 proc. (birželį – 5,7 proc.).

Reitingo penketuką užbaigia V. Čmilytė-Nielsen. Ją Vyriausybės vadovo poste norėtų matyti 4,5 proc. gyventojų (birželį – 3,6 proc.).

Daugiau nei pusė gyventojų Vyriausybės darbą vertina neigiamai

Paklausti, kaip vertina dabartinės Vyriausybės darbą, didžioji dalis gyventojų nurodė Ministrų kabineto priimamus sprendimus vertinantys neigiamai. Taip mano gerokai daugiau nei pusė – 58,2 proc. – respondentų. Tai yra kiek mažiau nei birželį, kuomet neigiamai Vyriausybės darbą vertino 60,7 proc. gyventojų.

Tuo metu teigiamai apie Ministrų kabineto darbą atsiliepia 32 proc. respondentų. Apklausos duomenimis, palankiau Vyriausybės veiklą vertina aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio – vidutinio amžiaus, didesnių pajamų, didmiesčių

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 metų liepos 19–29 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas telefoninės ir internetinės apklausos metodas. Tyrimo metu buvo apklausti 1 007 respondentai.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.