Visuomenėje – žavuolis, namie – tironas

„Sveikos, smalsu, ar kuri nors iš jūsų gyveno ar tebegyvena su psichologiniu smurtautoju? Kaip atskiriate psichologinio smurto požymius? Ar nėra taip, kad aplinkiniams jis stengiasi sudaryti tobulo vyro įspūdį, o namuose pavirsta į tironą?“ – vienoje feisbuko grupėje pasiteiravo Veronika. Merginos prisipažino, kad gana dažnai žavuolis tampa kankintoju, o išsivadavimas iš jo gniaužtų trunka ilgai.

Smurtautojo puolimas subtilus

„Gyvenau su tokiu. Pradžioje nesimatė, bet barnių metų smurtautojo bruožai aiškiai išlindo, o man akys atsivėrė. Palikau“, – sakė Inga.

Paklausta, kas labiausiai įstrigo, moteris ėmė pasakoti, kad vyras ją įtikinėjo, jog be jo ji prapuls, praras vaikus. Aplinkiniams vyras tuo tarpu pasakojo, kad vaikai mamos nemyli, kad ji negeba jais pasirūpinti. „Taip mane „suvarė“, kad iš namų bijojau išeiti, tapau pilka pelyte“, – sakė ji.

Lauros teigimu, smurtautojai dažniausiai aplinkinių akyse yra tobuliausi pasaulio vyrai: galantiški, išsilavinę, paslaugūs savo žmonoms. Nes jie žino, kad jei moteris pasiskųs, niekas nepatikės, todėl ir stengiasi...

„Kai saviškį palikau dėl nuolatinio teroro, visi draugai, jo giminė, mane koneveikė, nes tokį gerą vyrą palikau“, – pasakojo Jurga ir pridūrė, kad sutiko kitų akyse būti kvaiša – kad tik nebereiktų toliau gyventi su tironu.

Laura ėmė ironizuoti, kad lai moterys liaujasi kalbėti nesąmones. Juk smurtautojų teigimu, jos pačios kaltos, kad tokius tobulus vyrus geba išprovokuoti smurtauti. „Taigi įsivaizduokite, kiek turime prisidirbti, kad smurtą pelnytume“, – juokėsi ji.

Živilė išsyk paaiškino, kodėl vyras smurtauja. „Čia ne moteris kalta. Tai smurtautojas yra nepatenkintas savimi ir savo būsena. Jis pats to nesuvokia, todėl ir apkaltina žmoną“, – teigė ji.

Živilei pritarė Viktorija, sakydama, kad smurtautojas visada moterį kaltina tais dalykais, kuriuos pats realiai padaro. Jeigu yra neištikimas, kaltina moterį, kad ji jam neištikima. Jei yra tinginys – kad tai ji yra apsileidusi. „Ir apkaltina taip subtiliai, kad net nepastebi, jog nebuvai kalta“, – sakė moteris.

„Nereikia bijoti vienatvės“

„Mane žemino ir maišė su purvais. Sakydavo, kad esu be jo niekas. Psichologinis smurtas baisiau negu baisu... Reikėjo laiko atsitiesti ir atgauti savivertę“, – atviravo Dovilė, tęsdama, kad jei supyksti ant smurtautojo, tada jis įsiunta ir už tai kaltina tave.

Dovilė dalijosi patirtimi, kad dabar iš tolo tokius vyrus pastebi. Jei jis viešai žmonai „lenda į užpakalį“, tai akivaizdu, kad namie, kai niekas nemato – jis būna tironas.

„Tiesa, – atsakė Vaida. – Aš tokių manipuliacijų dėka buvau privesta iki psichozės. Tada susivokiau, susikaupiau ir palikau tokį vyrą.“

Jurgita patarė smurtą kenčiančioms moterims būtinai pasakoti aplinkiniams, ką jos išgyvena, netylėti ir ieškoti pagalbos. „Jei tyliai kęsite ir paskui norėsite skirtis – būsite visaip apkaltinta. Su ta kalte gyventi labai sunku“, – sakė ji.

Vaida teigė, kad visuomenės akyse smurtautojai – idealūs tėčiai, puikūs draugai, o moteris tokiam namuose tėra daiktas jo poreikiams tenkinti.

„Tavo norai ir nuomonė neegzistuoja, tu tik jo didenybė vaikų motina ir namų šeimininkė. Galima būti tik namie, jokių draugių, jokių kirpyklų, manikiūro ar naujų batų ar suknelių, nes gi juk ir taip graži. Net su mama nėra ko kavos gerti, gali ir namie viena išgerti. Nuolatinis spaudimas, žeminimas, kad tu esi niekam tikusi, niekam nebūsi reikalinga, nes esi su vaikais. O jeigu jo kas nors paklausia, kaip jis gyvena, tai jis vargšas, jį skriaudžia, o jis kenčia ir taikosi dėl šeimos ir vaikų... Galima būtų tęsti ir tęsti.. Bet reikia vieną dieną pabusti ir veikti, kito kelio nėra“, – sakė ji.

Rita prisipažino gyvenanti su smurtautoju iki šiol. „Jam amžinai neįtinku, nekalba savaitę, paskui staugia ant manęs. Aišku, aš ir paleistuvė, kuri su visais duodasi... Koneveikia, kad esu stora, negraži ir klausia, kur be jo dėsiuosi su dviem vaikais. O kitiems visiems jis – pats geriausias vyras pasaulyje. Džiaugiasi, kaip aš tokį gerą žmogų susiradau“, – atviravo ji.

Ir Viktorija prisipažino, kadaise išverkusi ašarų upes. „Bet pagalvojau, kad gadinu savo sveikatą, naikinu grožį, nes stresas viskam kenkia. Nereikia bijoti vienatvės, nes tik tyloje paaiškėja, ko nori, kas esi“, – kalbėjo moteris.

Nusifotografuoti akis po konflikto

Inga pasiteiravo, kaip ir kada moterys nusprendė padėti tašką.

„Ateina tokia diena, kad rytojaus su tokiu žmogumi nebenori. Nebenori tikėti ir laukti. Viskas baigiasi“, – sakė Odeta.

„Atsikėliau vieną rytą ir liepiau susikrauti daiktus. Atsitokėjau pagalvojusi, kad nenoriu senatvės sulaukti su tokiu žmogumi, o ir vaikai nepadėkos. Kol pats nenuspręsi padėti tašką, niekas tau nepadės. Nei draugai, nei giminės, nei psichologai“, – sakė Greta.

„Po eilinio apsiverkimo „pasipurčiau“ ir nusprendžiau, kad pakaks pažeminimų ir kad nė vienas vyras negali tyčiotis iš manęs“, – sakė Ilona.

„Privedė iki tiek, kad į namus nebenorėjau grįžti. Pažadai, kad pasikeis, taip pat atsibodo. Pykindavo net pagalvojus apie namus ir tą įtampą juose. Ir atsibodo tai, kad buvau žiauriai kontroliuojama ir atribota nuo aplinkinių. Viena negalėjau niekur išeiti, net į parduotuvę ar pas mamą. Prisiruošiau pabėgti. Susirinkau daiktus ir dingau. Svarbu apie tai kalbėti. Jei jau matote pirmus požymius, papasakokite artimiesiems. Mes pačios tampam aklos, kai mums galvas apsuka“, – sakė ji.

„Na, kai jis viešai mane aprėkė, tada ir aplinkiniai suprato, kas jis per paukštis. O paleistuvis buvo – Nr. 1“, – atviravo Nijolė.

Dominyka sako patyrusi vyro psichologinį smurtą ir jį kentusi todėl, kad mama vis liepdavo pakentėti. „Tik mano tėtis mane suprato ir palaikė. Man rodos todėl, kad vyrai kitaip mąsto. Nė vienas jų negyvens su alkoholike, paleistuve, tingine, melage. O moterys kenčia – santykius saugo, stengiasi, viliasi. Moteriai smurtautojas įteigia, kad čia ji – agresorius, kad čia ji sukėlė konfliktą, o smurtas – tik jo reakcija“, – sakė ji.

Galiausiai Lina moterims davė vieną puikų patarimą: „Moterys, nufilmuokite savo akis po smurto. Nufotografuokite save po konflikto. Ir vis pasižiūrėkite į nuotrauką. Kai žiūri į nuotrauką, o ne į veidrodį, geriau matai savo skausmą, savo būseną. Tai neleis savęs „užmigdyti“, kad čia buvo tik smulkmena, kad šimtai šeimų taip gyvena“, – teigė moteris.