Visuomenei pristatyta Vilkaviškio miesto dalies žalinimo schema

Vakar Vilkaviškio rajono visuomenė buvo kviesta į viešą susirinkimą, kuriame pristatyta Vilkaviškio miesto dalies teritorijos žalinimo schema. Gyventojai, negalėję atvykti į Savivaldybę, pristatyme buvo kviečiami dalyvauti nuotoliniu būdu per Zoom platformą.

Susirinkimo metu, kuriame taip pat dalyvavo Savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, Administracijos skyrių vedėjai, specialistai, kiti suinteresuoti asmenys,  žalinimo schemą pristatė jos rengėjas, projektuotojas – Nerijus Zableckis bei kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė.

Visuomenei pristatytoje žalinimo schemoje išdėstytos probleminės teritorijos ir vietos, kuriose labiausiai reikia didinti žolinių augalų ir želdinių kiekį.

Schema apima daugiausiai Vilkaviškio miesto centrinę dalį – Gedimino g., kartu su centrine J. Basanavičiaus aikšte, dalį Šeimenos upelio atkarpos. Šioje teritorijoje yra didžiausias gyventojų tankumas – daugiau nei 1500 gyventojų 1 km2.

Schemos rengėjas kalbėjo, kad rengiant Vilkaviškio miesto dalies teritorijos žalinimo schemą, buvo vadovautasi nuostata, kad žalioji infrastruktūra – tai gamta pagrįsti sprendimai, apimantys strategiškai suplanuotą natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų tinklą.

Žalinimo schema parengta atsižvelgiant ir į UAB „Paleko archstudija“ parengtą Vilkaviškio miesto centrinės dalies gatvių ir viešųjų erdvių architektūrinę koncepciją.

Pradėdamas schemos pristatymą N. Zableckis kalbėjo, jog Vilkaviškis, kaip ir dauguma Lietuvos miestų, yra ganėtinai žalias, tačiau želdiniai yra fragmentuoti, mieste gausu neišnaudotų atvirų plotų: „Vilkaviškio mieste dideli kietų dangų plotai ir gatvių želdynų stygius gatves daro vizualiai skurdžias, kuria karščio salų efektą“.

N. Zableckis pasakojo, kad siekiant nustatyti problemines teritorijas, buvo atliktas paviršiaus dangų suskaitmeninimas ir suskaitmenintų duomenų analizė. Nustatyta, kad Vilkaviškio miesto nagrinėjamoje teritorijoje dominuoja technogeninės dangos, užimančios 24 ha (24 proc.) nuo viso ploto. Tai yra įvairūs nelaidūs vandeniui paviršiai, kaip betoninės, asfalto dangos. Pastatai užima 13 ha (13 proc.), kuriuos taip pat galime priskirti technogeninėms dangoms, todėl bendras kietų dangų plotas užima net 37 ha nagrinėjamo ploto.

Antra vieta pagal paviršiaus plotą tenka įvairioms pievoms bei atviroms erdvėms.  Tai įvairūs žolynai, kurie driekiasi palei Šeimenos upę, neišnaudoti miesto skverai, neužsodinti ir nepaaugę želdiniais. Želdiniai ir želdynai (gatvių želdiniai ir atskirieji želdiniai) sudaro tik 12 ha (12 proc.). O štai žaidimų aikštelėms ir stadionams tenka vos 1 ha (1 proc.) nuo viso ploto.

Susirinkusiesiems schemos rengėjai pateikė savo pasiūlymus dėl Vilkaviškio miesto dalies teritorijos išvystymo, norint pritraukti esamą potencialą plėtrai, atgaivinti bei rekonstruoti šiuo metu neefektyviai naudojamas bei apleistas teritorijas.

Pagrindiniai veiksmai, kuriuos specialistai siūlo atlikti –  miesto aikščių, skverų, neišnaudotų plotų apželdinimas, želdinių performavimas, proginių medžių sodinimas, Gedimino ir Vytauto gatvių sankryžos pertvarkymas, J. Basanavičiaus aikštės žalinimas.

Pasak projektuotojo N. Zableckio, toks viešųjų erdvių atnaujinimas ir vystymas sukoncentruos pėsčiųjų srautus, paskatins verslo, aptarnavimo ir paslaugų plėtrą apie sutvarkytas, gyventojams ir miesto svečiams patrauklias viešąsias erdves.

Taip pats siūloma gausinti biologinę įvairovę – iškelti inkilus šikšnosparniams ir paukščiams, gausinti negyvos medienos kiekį, įrengti viešbučius vabzdžiams ir kt. Rekomenduota įrengti 3 akmenų mėtinių bunas upės vagoje, priešais upę kertančius pėsčiųjų tako tiltus, tam, kad jos ne tik atliktų ekologinę funkciją, bet ir teiktų estetinį pasigerėjimą.

Kraštovaizdžio architektė G. Characiejienė akcentavo, kad minimoje Vilkaviškio miesto teritorijoje, esami brandūs gatvės medžiai – patys vertingiausi želdiniai. Todėl visiems esamiems medžiams rekomenduoja taikyti profesionalų arboristinį būklės vertinimą ir imtis reikalingų priemonių pagerinti kiekvieno medžio būklę, stengiantis visus juos išsaugoti.

Žalinimo schemoje numatyta pasodinti 1088 naujų medžių bei 31500 vnt. krūmų.

Su Žalinimo schema susipažinti galite čia.