Visuomenė įvertino konservatorių ir „valstiečių“ konfliktą: dėl įtampos R. Karbauskis ir G. Landsbergis kalti vienodai

Visuomenė dėl įtemptų „valstiečių“ ir konservatorių santykių yra linkusi labiau kaltinti valdančiųjų lyderį Ramūną Karbauskį nei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininką Gabrielių Landsbergį. Tačiau daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, kad abu gausiausių Seimo frakcijų vadovai dėl garsiai viešojoje erdvėje nuaidinčių konfliktų yra kalti vienodai.

Pastarasis visuomenės apklausų rodiklis kelia nerimą politologams. Pasak jų, faktas, kad didelė dalis visuomenės nebeieško konkretaus kaltininko ir suveda viską į politinį stereotipą - „visi jie vienodi“, gali reikšti signalą, jog piliečiai pradeda jausti nuovargį nuo juos pasiekiančios politikos turinio. Kaip vieną iš šios pavojingos tendencijos priežasčių ekspertai įvardina tai, kad politikai tiesiog pradėjo mėgautis pačiu konfliktu.

Į klausimą, kurios partijos lyderis yra labiau atsakingas dėl pastaruoju metu Seime kylančių konfliktų tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir TS-LKD frakcijų, respondentai buvo mažiau palankūs R. Karbauskiui. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos viešosios nuomonės apklausos rodo, kad penktadalis (21 proc.) apklaustų gyventojų mano, kad atsakomybę turėtų prisiimti būtent „valstiečių“ lyderis.

Tuo tarpu kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) dėl viešojoje erdvėje garsiai nuaidinčių partijų konfliktų yra linkę kaltinti G. Landsbergį.

Visgi didžiausia visuomenės dalis yra linkusi kaltinti abu politikus - 55 proc. apklaustųjų atsakė, kad dėl Seime kylančių konfliktų tarp šių frakcijų vienodai kalti abiejų partijų lyderiai. 12 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Nors politinių batalijų bei opozicijos ir pozicijos apsižodžiavimų netrūkdavo ir ankstesniuose Seimuose, pastarųjų valdančiųjų - „valstiečių“ ir šiuo metu opozicijoje esančių konservatorių santykiai išsiskiria savo agresyvumu.

Didžiausių partijų konfliktų smaigalyje atsiduriančius lyderius visuomenė vertina neigiamai. Nors viešosios nuomonė apklausos rodo, kad konservatoriai ir „valstiečiai“ sulaukia didžiausio piliečių palaikymo, tiek R. Karbauskis (64 proc. žmonių vertina neigiamai), tiek G. Landsbergis (59 proc. žmonių vertina neigiamai) yra tarp nemėgstamiausių valstybės politikų.

Toks neigiamas šių politikų įvertinimas gali būti susijęs tiesiog su tuo, kad visuomenė abu šiuos politikus dažniausiai mato neigiamą atspalvį turinčių naujienų fone. Tačiau, pabrėžia politologai, turėdami didžiausią viešąjį matomumą politikai turėtų jausti ir didžiausią atsakomybę, kad jų veiksmai netaptų svarbiausiais akcentais to, kaip visuomenė regi Seimą ir apskritai politiką.

Visgi dėl Seime tvyrančios įtampos abu politikai kaltina vienas kitą.

G. Landsbergio nuomone, konflikto priežastys glūdi nuo liberalios demokratijos principų atitrūkstančioje „valstiečių“ lyderių elgsenoje. Todėl, Eltai aiškino politikas, kartais į aštresnius retorinius apsisvaidymus konservatoriai įsivelia tik dėl to, kad nori atkreipti visuomenės dėmesį į demokratinei valstybei pavojingas valdančiųjų avantiūras. Pasak jo, „valstiečių“ baimė pralaimėti būsimus rinkimus vis dažniau verčia valdančiuosius laviruoti ant demokratijai žalingos politikos ribos.

Tuo tarpu LVŽS pirmininkas R. Karbauskis „Žinių radijui“ yra išsakęs nuomonę, kad dėl konfliktiškų „valstiečių“ ir konservatorių santykių kalčiausi konservatoriai. Pasak politiko, Tėvynės sąjunga ne tik nenusiteikusi konstruktyviai dirbti, bet ir pirmoji pradėjo reikšti pretenzijas ir kaltinimus „valstiečiams“. Kartu R. Karbauskis įžvelgia tarsi užprogramuotą konservatorių norą skaldyti LVŽS.

Politologų nuomone, dviejų politinių jėgų konkurencija ne tik nėra neįprasta, tačiau ir būtina demokratinėje santvarkoje. Tačiau, pažymi Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė, R. Karbauskio ir G. Landsbergio akistatoje bei apskritai konservatorių ir „valstiečių“ konfrontacijoje vis mažiau lieka vietos ideologinių argumentų varžyboms. Pasak jos, stebint įtakingiausių partijų santykius susidaro įspūdis, kad politikai tiesiog mėgaujasi pačiu konflikto procesu.

Todėl, pabrėžė R. Urbonaitė, visuomenė, stebėdama dažnus ir vaizdingus politinių lyderių susirėmimus tiesiog pradeda pavargti nuo pačios politikos. Pasak jos, tai puikiai parodo didelė piliečių dalis, mananti, kad dėl įtampų Seime kalti abu įtakingiausių politinių partijų lyderiai.

„Jei daugiau nei pusė piliečių mano, kad abu kalti -vadinasi, žmonės pavargo ir jie nebesistengia gilintis į tai, kas yra kaltas dėl vieno ar kito ginčo. Žmonėms ne tik įgrįsta tokia politika, bet jie nuo jos ir pavargsta, ir atbunka“, - akcentavo R. Urbonaitė. Pasak jos, tai kelia rimtų iššūkių visuomenei, nes konfliktams tapus rutina, politikai, siekdami patraukti dėmesį, turi imtis vis stipresnių, visuomenės dėmesį pritraukiančių dirgiklių.

Galiausiai MRU dėstytojos nuomone, tvyrančios įtampos neprisideda prie Seimo įvaizdžio visuomenėje gerinimo. Anot jos, garsiai nuskambantys „valstiečių“ ir konservatorių susirėmimai tik dar labiau sustiprina jau turimus Lietuvos piliečių negatyvius stereotipus apie svarbiausią šalies instituciją - Seimą.

„Politinių partijų lyderiai yra vieni iš pagrindinių politikos paveikslo paišytojų. Todėl galime kelti klausimą, kiek jie jaučia atsakomybę už tai, ką daro“, - akcentavo politologė. Nors, aiškino R. Urbonaitė, atsakingų už tai, kas vyksta Seime nereikėtų susiaurinti iki dviejų pavardžių, tačiau, anot jos, visuomenė tai daryti yra linkusi.

„Tai dviejų pagrindinių viena kitai oponuojančių frakcijų lyderiai, o visuomenė mato kaltais tuos, kurie šmėžuoja viešojoje erdvėje, paprastai tik dėl to, kad dažniausiai juos ir mato. Žmonės nelaikys kaltu Seimo nario, kurio net pavardės nežino. Tai natūralu, kad lyderiams ir tenka pagrindinė atsakomybė“, - kalbėjo R. Urbonaitė. Panašia logika remdamasi ji aiškino ir tai, kodėl R. Karbauskis visuomenės akyse matomas kaip labiau atsakingas už esamas įtampas. MRU politologės teigimu, politikoje kaltė dažniausiai ir verčiama tiems, kurie yra valdžioje.

Tuo tarpu kitas MRU dėstytojas Vytautas Dumbliauskas neatmetė galimybės, kad ilgainiui visuomenės dalis, kuri yra nepatenkinta R. Karbauskiu ir „valstiečiais“, dar labiau didės. Pabrėždamas, kad pastarosios visuomenės nuomonės apklausos rodo „valstiečiams“ nepalankias tendencijas, politologas teigė įžvelgiąs ženklus, kad visuomenei „valstiečiai“ pradeda tiesiog įgrįsti.

„Galima matyti ženklus, kad „valstiečiai“, kaip valdantieji, jau įgriso liaudžiai. Visuomenė pradeda matyti kitokį „valstiečių“ veidą nei matė iki tol. Bandymas pertvarkyti LRT, beatodairiškas pinigų siekimas Kirkilo partijai, gal net kompensuojamų vaistų istorija, kai visuomenei siūlomi patys pigiausi vaistai, įžeidžia žmones“, - kalbėjo MRU docentas. Anot jo, visa tai neišvengiamai sugula į viešojoje erdvėje esantį neigiamą R. Karbauskio portretą.

Atliktas tyrimas rodo, kad į klausimą, kuris politikas labiau atsakingas už dviejų didžiausių Seimo partijų konfliktus, beveik nėra nuomonių skirtumų atskirose demografinėse bei socialinėse grupėse. Visose visuomenės grupėse dominuoja nuomonė, kad dėl kylančių konfliktų vienodai kalti abu politikai. Vienintelis ryškesnis nuomonės pasiskirstymas matomas kairės-dešinės perskyroje. R. Karbauskį labiau palaikyti yra linkę kairiųjų pažiūrų gyventojai. Tuo tarpu G. Landsbergį - dešiniųjų.

ELTA