Visų šventųjų ir Vėlinių orų rekordai: 15 laipsnių šiluma ir 36,4 mm kritulių; šiemet ilgąjį savaitgalį – gražūs, šilti ir sausi orai

Visų šventųjų (lapkričio 1 d.) ir Vėlinių (lapkričio 2 d.) dienomis, kai lankome savo artimųjų kapus, uždegame žvakutes, atnešame paskutinių rudens gėlių, norisi, kad orai kuo mažiau trukdytų mūsų tikslams. Nors vėlų rudenį gražūs orai mus palepina retai, šiais metais galime tikėtis gražių, šiltų ir sausų orų, sakoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) pranešime.

Pagal sinoptiko sudarytą orų prognozę ilgajam savaitgaliui, spalio 30 ir 31 dienomis nelis. Vėjas pietų, pietryčių, 5-10 m/s. Temperatūra naktimis 3–8, dienomis 10–15 laipsnių šilumos.

Lapkričio 1 d. be lietaus. Vėjas pietryčių, 7–12 m/s. Temperatūra naktį 2–7, dieną 9–14 laipsnių šilumos.

Lapkričio 2-os dieną kai kur truputį palis. Vėjas pietryčių, rytų, 8–13 m/s, dieną vietomis gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 3–8, dieną 8–13 laipsnių šilumos.

Tuo metu LHMT KTS vyriausioji specialistė Zina Kitrienė ir vedėjas dr. Donatas Valiukas apžvelgė, kokie orų rekordai yra buvę šiomis dienomis nuo 1961 metų.

Šalčiausios šios dienos buvo 1979 m., kai net dienos metu oro temperatūra nepakilo aukščiau 0 laipsnių. O šilčiausia buvo 1968 ir 2018 m., kuomet visoje Lietuvoje ir dienos metu oras sušilo net iki 15 laipsnių ir daugiau. Skirtumas tarp atskirais metais registruotos aukščiausios ir žemiausios oro temperatūros lapkričio 1 d yra net 35,8 laipsnio: nuo +18,5 (Kybartai 1968 m.) iki -17,3 (Varėna 1979 m.), lapkričio 2 d. šis skirtumas – 31,4 laipsnio: nuo +16,7 (Tauragė 2018 m.) iki -14,7 (Varėna 1979 m.).

Didžiausias kritulių kiekis registruotas 2006 m. lapkričio 1 d. Nidoje, kuomet iškrito net 36,4 mm kritulių. Per visus 60 metų buvo 17 Vėlinių ir tik 5 Visų šventųjų dienos, kai krituliai nebuvo registruoti nė vienoje meteorologijos stotyje. Su krituliais visose meteorologijos stotyse Visi šventieji (lapkričio 1 d.) buvo 16 metų (ypač gausiai lijo 1994 1995 ir 2016 m.), Vėlinės (lapkričio 2 d.) – 19 metų.

Lapkritį dažnai ne tik lyja, bet pasitaiko ir mišrių kritulių ar sniego, kartais susidaro trumpalaikė sniego danga. Štai 1988 m. lapkričio 1 d. rytą Nidoje žemę dengė net 12 cm sniego danga, o lapkričio 2-ąją 1995 m. Dūkšte – 9 cm danga.

Didžiausias vėjo greitis buvo registruotas Vėlinių dieną 1969 m. Klaipėdoje, kuomet gūsio metu buvo pasiektas net 36 m/s vėjo greitis, o tai yra jau uraganinis vėjo greitis. Visų šventųjų dieną didžiausias vėjo greitis buvo pasiektas 2001 metais taip pat Klaipėdoje – 32 m/s. Ši diena buvo ne tik vėjuota visoje Lietuvoje, bet ir su lietumi.

Senovėje pagal Visų šventųjų dienos orus buvo spėliojama, kokie bus artimesni ar net pavasario orai: „Jei per Visus šventus lapai tebėra ant medžių, tai ateinančiais metais bus ligos, marai“; „Jei per Visų šventę su ledu, tai per Kalėdas su bradu“; „Visi šventi su ledu, šventas Jurgis su lapu“...

Nuo senų laikų žmonės tikėjo gyvųjų ir mirusių bendravimu, mirusiųjų pagalba artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės: lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais, lapkričio 2-oji skirta prisiminti visus mirusiuosius.