Viskas gali apsiversti: ne lietuviai pirks namus Ispanijoje ir Graikijoje, o pietų europiečiai kelsis į Lietuvą

Ateityje klimato poveikis gali būti tokio masto, kad daug žmonių iš Pietų Europos persikels gyventi šiauriau, taip pat ir į Lietuvą.

„Dabar lietuviai dėl geopolitinės situacijos investuoja į nekilnojamąjį turtą Ispanijoje. Bet klimato kaitos poveikis gali būti toks didžiulis, kad daugelis dabar šiltuose kraštuose gyvenančių žmonių ieškos saugesnės vietos ir Lietuva jiems gali pasirodyti gana komfortiška“, – Alfa.lt sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Ekspertas pastebėjo, kad Lietuvoje šiemet buvo labai švelni žiema, kai statybininkai praktiškai galėjo dirbti be pertraukos ištisus metus. Ateityje tokių „šaltųjų sezonų“ gali būti gerokai daugiau.

„Klimato kaitos poveikis yra akivaizdus. Teko klausytis Europos Komisijos atstovų pranešimų, ir jie klausė, ar Europos Sąjungos statybininkai yra pasiruošę tam, kad jų valstybėse dešimt kartų išaugs gyventojų skaičius. Pasak jų, per dvidešimt metų klimato kaitos poveikis bus toks didžiulis, kad žmonės tiesiog bėgs iš tų vietovių, kur dėl karščio gyvenimas taps nebepakeliamas, ir ieškos naujų namų, kur klimatas vėsesnis“, – sakė D. Gedvilas.

Jis pastebėjo, kad Lietuvoje apie tai kol kas mažai kalbama, bet analitikai Vakarų Europoje, remdamiesi mokslo tyrimais, prognozuoja didžiulius demografijos pokyčius.

„Mes Lietuvoje kažkodėl nelabai vertiname tuos tyrimus, bet reikėtų įsiklausyti į mokslininkų prognozes ir rengtis neišvengiamiems pokyčiams“, – perspėjo D. Gedvilas.

Toliau – į ispanišką idilę

Žurnalas IQ rašė, kad daugiausia lietuvių užsienyje nekilnojamąjį turtą (NT) perka norėdami turėti antrus atostogų namus, o tarp labiausiai masinančių rinkų dažniausiai mini Ispaniją.

Ši šalis kai kuriems Lietuviams tampa ne tik atostogų vieta, bet ir nuolatiniais namais, ypač po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Su anonimiškumo sąlyga vilnietė pasakojo, kad 2022 m. prasidėjęs karas paskatino šeimą parduoti antrą būstą Palangoje ir už šiuos pinigus nusipirkti butą Ispanijoje. Nors butą pirko kaip investiciją su mintimi nuomoti, vėliau jis tapo šeimos antraisiais namais. Vilnietė tikino, kad būsto Palangoje vertė visiškai padengė būsto įsigijimo Ispanijoje ir jo remonto kainą.

Pašnekovė vardijo būsto Ispanijoje privalumus: „Išlaikymas yra nebrangus, šildymo mokesčio nėra, maistas pigus ir skanus, o dar šalia jūra.“

„Baltic Sotheby‘s“ vadovas Marius Bružas Ispanijos kaip investicijų į NT populiarumą aiškino tuo, kad ši rinka gali pasiūlyti tiek pigesnio ir prieinamesnio, tiek prabangesnio būsto segmentus. Be to, šalis pasižymi maloniu klimatu žiemą, turi tūkstančius kilometrų Viduržemio jūros pakrantę, Kanarų salas.

M. Bružas neigė, kad lietuviai perka būstus Ispanijoje, bėgdami nuo galimo karo. Esą Ispanijoje jau prieš 20 metų daug lietuvių turėjo NT, kai apie jokią geopolitiką niekas nekalbėjo. Pasak jo, šią prielaidą patvirtina faktas, kad lietuvių pamėgtoje Ispanijoje gausėja būsto pirkėjų iš viso Rytų Europos regiono.

M. Bružo teigimu, po Ispanijos savo populiarumu tarp pirkėjų iš Lietuvos yra Prancūzija, tačiau ši rinka turi trūkumų, nes Viduržemio jūros pakrantė trumpa, atitinkamai turtas čia daug brangesnis. NT ekspertai pasakojo, kad turtingi ir iš operacijų kriptovaliuta praturtėję lietuviai kuriasi ir perka būstą Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Karščiausi metai istorijoje

Europiečių norą pirkti būstą Ispanijoje ir kitose Viduržemio jūros valstybėse gali atvėsinti sparti klimato kaita. Dėl karščio vis ilgesnį metų laiką gyvenimas pietų valstybėse tampa ne tik nekomfortiškas, bet ir pavojingas sveikatai.

Dėl karščio vis ilgesnį metų laiką gyvenimas pietų valstybėse tampa ne tik nekomfortiškas, bet ir pavojingas sveikatai / Dainius Labutis/ELTA

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP29, 2024 m. pabaigoje vykusioje Azerbaidžane, konstatuota, kad praėję metai buvo karščiausi per visą žmonijos istoriją, o visuose Žemės rutulio kampeliuose jau įvyko daug pražūtingų potvynių, karščio bangų ir audrų.

Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, nuo 2024 m. sausio iki liepos temperatūra pasaulyje buvo 0,7 Celsijaus laipsnio aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį.

Praėjusią vasarą rekordinė temperatūra fiksuota ir Viduržemio jūroje, ir Arktyje esančiame Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne, ir Ukrainoje.

Rugpjūtį Australijoje fiksuota net rekordiškai aukšta žiemos temperatūra, kai dalyje atšiaurios ir atokios šiaurės vakarų pakrantės termometro stulpeliai šoktelėjo iki 41,6 Celsijaus laipsnio.

Graikijoje pernai kilo 50 proc. daugiau vasaros gaisrų nei 2023-iaisiais, be to, šioje Europos šalyje užfiksuota ankstyviausia karščio banga ir šilčiausia žiema per visą istoriją.

Ilgesnė ir stipresnė kaitra

Mokslo žurnale „Science Advances“ pernai skelbtas tyrimas rodo, kad dėl klimato kaitos didžiulės karščio bangos lėčiau slenka per pasaulį ir ilgiau veikia žmones didesniuose regionuose.

Palyginti su 1979 m., pasaulyje karščio bangos juda 20 proc. lėčiau, o tai reiškia, kad daugiau žmonių ilgesnį laiką turi kęsti itin aukštas temperatūras. Be to, karščio bangos dabar yra 67 proc. dažnesnės, apima didesnes teritorijas, o jų temperatūros yra didesnės nei prieš keturis dešimtmečius.

Nuo 1979 m. iki 1983 m. pasaulinės karščio bangos trukdavo vidutiniškai aštuonias dienas, o 2016–2020 m. – iki 12 dienų, parodė tyrimas.

Šiuo požiūriu ypač veikiama Eurazija. Labiausiai karščio bangos sulėtėjo Afrikoje, o Šiaurės Amerikoje ir Australijoje labiausiai padidėjo bendras aukštos temperatūros veikiamas plotas.

Tyrimo autoriai padėtį lygino su orkaite – kuo ilgiau trunka karštis, tuo labiau kažkas kepa – tik šiuo atveju veikiami žmonės.