Vi­sas pa­sau­lis – ma­žo­je Lie­tu­vo­je

Pa­siil­go­te saulė­to­jo Egip­to? No­ri­si į išs­va­jotąją Ame­riką? Kvie­čia Pa­ry­žius ar Ve­ne­ci­ja? Pra­šom – ke­liau­kit į svei­katą, net ir neiš­vykę iš gim­tinės. Jų ap­lan­ky­ti ne­sut­ruk­dys ir ka­ran­ti­nas – vi­sas pa­sau­lis tel­pa mūsų ma­žo­je Lie­tu­vo­je.

Idėja – aplankyti pasaulį Lietuvoje

Jei koronaviruso pandemija ir karantinas grasina slogiomis mintimis ir niūria nuotaika, nepasiduokite. Leiskite sau keliauti ten, kur trokštate, net neišvykę iš savo tėvynės. Nuvykite į Madagaskarą, pasigirkite aplankę Šveicariją – artėjant šventėms, pasaulio maršrutas gali tapti šaunia idėja ir pailsėti, ir naujai atrasti Lietuvą.

Tiesa, remiantis 2011-ųjų gyventojų surašymo Lietuvoje duomenimis, nemažai kaimų ir gyvenviečių jau yra išmirę, ten gyventojų vos vienas kitas arba išvs nelikę.

Šiaulių apskritis

Nenorintieji nutolti nuo Šiaulių gali aplankyti keletą įdomių pavadinimų gyvenviečių. Pirmiausia užsukite į Aleksandriją. Tai gyvenvietė Šiaulių rajone, 3 km į rytus nuo Šiaulių miesto centro, abipus kelio į Kairius ir Radviliškį.

Įdomu tai, kad kadaise čia buvusį dvarą ir kaimą vadino Lepšiais. 1795 ar 1832 m. dvarą įsigijo grafas Nikolajus Zubovas. Valstiečiams jis liepė išsikraustyti į dvaro žemių pakraštį ir pastatė naujus dvaro rūmus bei kitus trobesius. Dvaras N. Zubovo žmonos Aleksandros garbei buvo pavadintas Aleksandrija.

XIX a. pab.–XX a. pr. Aleksandrijoje buvo gražus pušynas, pamėgtas šiauliečių. 1894 m. jame įvyko pirmoji Šiaulių gegužinė, kurioje dalyvavo Jonas Jablonskis, Žemaitė, Povilas Višinskis. Ir vėliau čia vykdavo pažangių kultūros veikėjų sueigos. Gegužinės prisiminimui 1934 m. pušynėlyje įkastas paminklinis akmuo su iškaltu užrašu „Labora“ (lot. labora – „dirbk“). Dvare 1950 m. įsikūrė karinio dalinio štabas, greta pastatyti namai karininkams.

O štai Vakarus atrasite Radviliškio rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Pociūnėlių. Tiesa, 2001 metais Vakarų kaime gyveno vos penki žmonės, o dar po dešimt metų jų liko tik trys.

Norint aplankyti Paryžių, nebūtina vykti į Prancūziją, tokio paties pavadinimo lentelę išvysite ir Lietuvoje. Paryžius – viensėdis Radviliškio rajono savivaldybėje, 11 km nuo Sidabravo. Gyventojų surašymo duomenys 2001 metais ir jam buvo negailestingi – prieš beveik 20 metų Paryžius teturėjo vieną gyventoją, o 2011-aisiais jų išvis neliko.

Klaipėdos apskritis

Dar vieną Aleksandriją gali pasiūlyti Klaipėdos apskritis. Tai kaimas Skuodo rajone, šalia kelio Mažeikiai–Skuodas, 10 km į rytus nuo Skuodo, pasienyje su Latvija.

Kaimas anksčiau buvo vadintas Truikinais, žinomas nuo 1660 m., kai Skuodo žemių valdytojas, Žemaičių ir Vilniaus vyskupas Aleksandras Kazimieras Sapiega jame pastatė medinę koplyčią. 1778 m. inventoriuje kaimas vadinamas ir Trokiny. Tais metais kunigaikštis Pranciškus Sapiega pastatė koplyčią, kuriai 1797 m. dovanotas valakas žemės, o kaimas Aleksandro Sapiegos garbei pradėtas vadinti Aleksandrija.

Kauno apskritis

Nemažai garsių pavadinimų savo apylinkėse turi Kauno apskritis. Pavyzdžiui, šalia Kauno, prie kelio į Babtus, yra kaimelis, kuris vadinasi Maskva. Tiesa, jis jau laikomas mirusiu kaimu.

Kauno apskrityje rasime ir dar vieną Paryžių. Tai gyvenvietė Dumsių seniūnijoje, prie tarptautinės magistralės Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Kairiajame Neries krante. Netoli išlikę Varpių akmens amžiaus stovyklos pėdsakai. Yra priešgaisrinis miško stebėjimo bokštas, vietinių gyventojų vadinamas „Eifelio bokštu“. Manoma, kad pavadinimas turi perkeltinę vietovardžio reikšmę, kurią sugalvojo vietos dvarininkai, keliaudami po Europos šalis. 2011 metais Paryžiuje tegyveno septyni gyventojai.

Ten pat, t. y. Dumsių seniūnijoje, užsukite į Londoną – kaimą Jonavos rajone, prie tarptautinės magistralės Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Manoma, kad pavadinimas turi perkeltinę vietovardžio reikšmę, kurią sugalvojo vietos dvarininkai, keliaudami po Europos šalis. Šis kaimelis yra miško kirtavietėje, netoli Neries, kurią londoniečiai vadina Temze. Važiuojant link kaimo automagistrale, yra įrengtas kelrodis, žymintis abiejų Londonų kryptis. Jame 2011 metais užfiksuota 14 gyventojų.

Būdami Kauno apskrityje, galite užsukti net į Ameriką. Tai kaimas Prienų rajono rytuose. Visgi ir jis jau išnykęs, mat jau prieš dvidešimt metų ten nebebuvo likę gyventojų.

Nuvažiavę į Raseinių rajono savivaldybę, aplankykite Fliorenciją. Šis kaimas yra 1 km nutolęs nuo Kaulakių, prie Kaulakių tvenkinio. 2011 metų gyventojų surašymo duomenys rodo, kad kaime prieš devynerius metus gyveno aštuoni asmenys.

Kauno rajone dar galite atrasti Kaukazą. Tai kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 2 km nuo Karmėlavos. Įdomu tai, kad pagal demografinę raidą 1923–2011 m. šiame kaime 2011 m. gyvenusių asmenų skaičius – 41 – buvo antras pagal dydį minimu laikotarpiu.

Na, o nuo kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis pasukę 1 km į rytus, išvysite Šveicariją. Kaime veikia Šveicarijos pagrindinė mokykla, biblioteka, pašto skyrius, koplyčia, priklausanti Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijai. Yra sporto centras, vaikų lopšelis darželis „Voveraitė“, kultūros namai (su sale pasirodymams, šarvojimams). Čia įsikūręs ir Jonavos krašto muziejaus Tautodailės ir amatų centras. Vasarą pailsėti galima prie Šveicarijos tvenkinio, kuris yra mėgstamas poilsiautojų, teka Varpė. Piečiau kaimo yra Barborlaukio dvaras.

Manoma, kad pavadinimas yra sugalvotas kažkurio vietos dvarininko, kuriam, kadaise keliaujant po Europą, labiausiai įsiminė Šveicarijos valstybė, todėl jis nusprendė pavadinti gyvenvietę Šveicarijos vardu. Šis kaimas Jonavos rajone gana gausiai apgyvendintas – 2011 metais Šveicarijoje gyveno 812 gyventojų.

O jei norite aplankyti Veneciją, toli važiuoti neteks. Tai dar vienas kaimas, įsikūręs Jonavos rajone, į pietryčius nuo Jonavos, šalia kelio į Ruklą – Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys. Tiesa, Venecijoje 2011 metais buvo likę tik šeši gyventojai.

Utenos apskritis

Utenos apskrityje galite nukeliauti į Arabiją. Tai viensėdis, esantis Molėtų rajono savivaldybėje, 5 km nuo Dubingių. Bet ir šis kaimas jau tuščias, gyventojų jame nebelikę beveik 20 metų.

O štai Molėtų rajono pietryčiuose, Inturkės seniūnijoje, 6,5 km į pietryčius nuo Inturkės, yra nedidelis Egipto kaimelis. Jis įsikūręs apie 1 km į rytus nuo kelio Molėtai–Pabradė. Į pietus ir rytus nuo Egipto driekiasi miškelis, o šiauriau prasideda upelis, įtekantis į Išnarų ežerą. 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Egiptas turėjo tik keturis gyventojus.

Jei norite į Madagaskarą, užsukite į Zarasų rajoną – Zarasų rajono savivaldybės teritorijos pietvakariuose, 4,5 km į pietvakarius nuo Antalieptės, paribyje su Utenos rajonu įsikūręs Madagaskaro kaimas.

Pro jį teka Šventosios intakas Šavašas. Šiauriniame pakraštyje yra Lūžų miškas ir prasideda Gražutės regioninis parkas. Kaime gimė arkivyskupas Mečislovas Reinys. Jo sodyboje 1955–1975 veikė Gutaučių pradinė mokykla, mokytoja dirbo Jadvyga Dūdėnienė. Jo atminimui pastatytas medinis kryžius.

Bet Madagaskare dar ir dabar galima sutikti vienintelę kaimo gyventoją – Aldoną. Ji, beje, M. Reinio dukterėčia. Negana to, moteris gyvena tame pačiame name, kur gimė dėdė. Jis pastatytas dar 1813 metais.

Vilniaus apskritis

Na, o Vilniaus apskrityje galite atrasti Dunojus. Tai kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 1 km nuo Šumsko, į pietvakarius nuo kelio Vilnius–Šumskas. 2011 metais kaime gyveno beveik 60 gyventojų.

O jei norite į Europą, ją pasieksite vykdami į pietryčius nuo Kernavės. Europa yra kaimas Vilniaus rajono vakaruose. 2011-aisiais jame gyveno 31 žmogus.