Vis labiau populiarėja verslo stipendijos studentams: darbdaviai mato didžiulę naudą ateičiai

Jau ne vienus metus kalbama apie įvairių sričių specialistų trūkumą šalies regionuose ir dėl jo kylantį ekonomikos disbalansą. Įmonių plėtros planus stabdo kvalifikuotų darbuotojų stoka, tuo tarpu mokyklą baigę jaunuoliai studijų programas pasirenka neanalizuodami darbo rinkos, todėl baigę studijas sunkiai įsidarbina arba turi dirbti ne pagal išsilavinimą. Dėl to kenčia viso regiono ekonomika, nes verslas negeba išnaudoti viso savo potencialo ir kurti maksimalios pridėtinės vertės.

Vis daugiau darbdavių pripažįsta, kad šiais laikais prie durų tikrai nesirikiuoja darbuotojų eilės. Pasaulis vis labiau globalėja, daug talentingų specialistų palieka ne tik gimtuosius miestus, bet ir šalį, todėl sėdėti sudėjus rankas negalima. Puikų pavyzdį, kaip sulaikyti ir motyvuoti perspektyvų jaunimą, demonstruoja Šiaulių regionas. Vienas po kito verslai steigia ir skiria stipendijas aukštosiose bei profesinėse mokyklose besimokantiems jaunuoliams. 

Žvelgia į ateitį 
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto direktorė Lina Garšvienė sako, kad šiemet pavyko pritraukti 20 vardinių stipendijų, kurių bendra vertė viršija 13 000 eurų.
„Verslai be jokių įsipareigojimų skatina studentus už gerus stojimo rezultatus, sėkmingiausiai baigtus studijų metus ar net tiesiog visai grupei lygiomis dalimis skiria stipendiją už sėkmingai baigtus studijų metus“, –  pasakoja L. Garšvienė.
Jaunimą finansinė paskata motyvuoja ne tik siekti gerų rezultatų, bet ir nemesti studijų, tęsti mokslus pasirinktoje programoje. Darbdavių dėmesio sulaukė tokios studijų programos, kaip ekonomika, anglų filologija, finansų matematika, programų sistemos. 

Šiauliuose įsikūrusi IT srityje dirbanti bendrovė „Cherry servers“ stipendijomis skatina būtent šios krypties studentus. Įmonės vadovas Vaidas Rutkauskas sako, jog tai pirmieji metai, kai taikoma tokia praktika, tačiau tikrai ne paskutiniai. Pasak verslininko, IT srities specialistų jiems trūksta beveik nuolatos. 
„Mūsų aukštosios mokyklos ruošia tikrai aukšto lygio IT specialistus, bėda ta, kad daug jų tiesiog nepasilieka čia dirbti. Manome, kad šios stipendijos tikrai paskatins bent dalį jaunimo neskubėti palikti Šiaulių ir savo ateitį kurti čia, nes gerai apmokamą darbo vietą jiems mielai suteiksime. Ta finansinė paskata naudinga ne tik studentui, tai puikus būdas parodyti jaunimui, kas mes esame, ką galime pasiūlyti darbuotojui“, – sako V. Rutkauskas.

Be to, įmonė su VU Šiaulių akademija steigia serverių laboratoriją, kurioje studentai galės naudotis virtualiais bei dedikuotais serveriais. Tai padės jaunuoliams geriau pažinti IT pasaulį ir greičiau įsisavinti aukštąsias technologijas.
Šiaulių valstybinė kolegija taip pat augina savo mecenatų gretas. Šiemet įvairios regiono įmonės stipendijomis remia 13 studijų programų, joms skiria 5400 eurų. Tarp jų – ne tik itin paklausios IT bei inžinerijos kryptys, bet ir tokios programos, kaip statyba, odontologija ir automobilių techninis eksploatavimas. 
Stiklo paketų gamintoja „Bodesa“ – viena įmonių, kuri stipendijas kolegijos studentams šiemet įsteigė pirmą kartą, nors įvairiomis formomis su mokymo įstaigomis bendradarbiavo ir seniau. Pasak įmonės vadovo Edvino Šimos, tai investicija į ateitį.

„Stengiamės žvelgti truputį plačiau, nes nors šiandien nesusiduriame su specialistų trūkumu, kas žino, kaip bus ateityje. Juolab, kad turime planų augti, plėsti veiklą. Negalime būti tikri, kad išaugus gamybos apimtims, situacija nepasikeis. O norint, kad darbuotojų nepritrūktų, reikia, kad regiono aukštosiose mokyklose būtų studentų, galų gale kad to jaunimo regione apskritai būtų“, – sako įmonės vadovas.
R. Šima mano, kad tokiu pavyzdžiu turėtų sekti kiekviena socialiai atsakinga įmonė, nes nuo to, kokie stiprūs bus verslai, priklauso tiek ekonominė, tiek socialinė kiekvieno regiono gerovė.
Ateitimi rūpinasi ne tik Šiaulių, bet ir Telšių regiono verslai. Štai Mažeikių politechnikos mokykla iš įmonės „Orlen Lietuva“ šiemet sulaukė solidaus finansinio paskatinimo. Įmonė dviem naftos produktų operatoriaus specialybės mokiniams skirs po 200 eurų kas mėnesį, kol jie baigs mokymo programą. Pasirašytos paramos sutartys mokymo bazei atnaujinti, viena jų – už 25 000 eurų, kita – 13 500 eurų.  Dar dvi vietos įmonės ketina kurti bendrus projektus su Mažeikių politechnikos mokykla.

Keičiasi darbdavių požiūris
Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas ir Švietimo komiteto pirmininkas Raimundas Vaišvilas sako, kad augantis verslininkų noras remti mokslą džiugina, tačiau dar smagiau yra tai, jog keičiasi darbdavių požiūris.
„Ta idėja, kad verslas turėtų prisidėti prie studentų skatinimo, brendo jau ne vienus metus. Ypač kai pajutome, kad mažėja jaunimo, mažėja studijuojančių, reikėjo rasti būdų, kaip motyvuoti jaunus žmones. Tačiau ilgą laiką verslas nesuprato tos idėjos. Jei ir buvo skiriamos stipendijos iš įmonių, tai visi norėjo sudaryti tam tikras sutartis, įpareigojančias studentus vėliau tam tikrą laiką konkrečioje įmonėje dirbti. Negalima jaunų žmonių taip suvaržyti ir sprausti į rėmus, lyg jie būtų kažkam kažką skolingi“, – pasakoja R. Vaišvilas.
Vis dėlto, įtempta situacija darbo rinkoje bei didelis kvalifikuotų specialistų trūkumas privertė darbdavius ne tik pakeisti požiūrį, bet ir paskatino efektyvesnį bendradarbiavimą tarp valdžios, verslo ir mokymo įstaigų.

„Viena didžiausių problemų turbūt visada buvo šalių nesusikalbėjimas. Darbdaviai neišsakydavo savo poreikių aukštosioms, profesinėms mokykloms,  šios nepaaiškindavo, ko reikia iš verslo pusės, kad vyktų sklandus mokymo procesas ir būtų atliepiami darbo rinkos poreikiai. Tačiau kai ta komunikacija ėmė vykti efektyviau, matome, kad rezultatai tikrai nuteikia optimistiškai“, – mano R. Vaišvilas.

Ateityje taps įprasta
Dar vienu stimulu verslui imtis iniciatyvos ir ieškoti būdų remti mokslą buvo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtos tikslinės skatinamosios stipendijos STEM (angl. science, technology, engineering, maths) studijų kryptis pasirinkusiems studentams. Šias kryptis pasirinkę studentai kas mėnesį gauna 200 eurų dydžio stipendiją ir ši priemonė duoda ryškių teigiamų pokyčių. 
Juos pastebėjo ir darbdaviai, o ministerija pareiškė norą, kad ir verslininkai įneštų savo indėlį į studentų skatinimo procesą. Taip įmonės ėmė steigti stipendijas pagal savo norą ir galimybes, jų pavyzdžiu sekė ir kitos. 

R. Vaišvilas mano, kad dabar tai vis dar yra verslininkų garbės reikalas, būdas parodyti, jog įmonė socialiai atsakinga ir jai rūpi regiono ateitis. Tačiau po kelerių metų tokia savotiška mecenatystės forma greičiausiai taps savaime suprantamu dalyku.
„Dar po kelerių metų tai bus būtinybė. Demografinė padėtis puikiai rodo, jog žmonių apskritai mažėja, regionai kovoja dėl talentų, dėl jaunimo. Todėl verslai tiesiog turės tą daryti, turės ieškoti būdų didinti savo įmonių patrauklumą, turės ieškoti būdų, kaip nepaleisti jaunų specialistų. Verslo stipendijos, kaip matome, pasiteisinanti priemonė, todėl manau, kad ateityje ji bus taikoma vis plačiau“, – įsitikinęs R. Vaišvilas.

Prie verslo įsitraukimo skatinant jiems reikalingų krypčių specialistų rengimą nemažai prisidėjo ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Jau ne pirmus metus konferencijose ir asmeniškai bendraujant su įmonėmis agentūra skatina skirti stipendijas jiems aktualių sričių studentams pritraukti.
Pasak „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros projektų vadovės Milisentos Misevičiūtės, aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas ateityje duos ilgalaikių rezultatų ir padės užtikrinti sklandų ekonomikos vystimasi.

„Tik aktyvus aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas su verslo bendruomene įvairiomis formomis gali užtikrinti sklandžią studentų integraciją į darbo rinką po studijų, kad studentai dirbtų pagal įgytą specialybę ir pagal kompetencijas, kurių tuo metu reikia darbdaviams. Į aukštą pridėtinę vertę orientuotos ekonomikos vystymas yra tarp svarbiausių Lietuvos tikslų, kurio neįmanoma pasiekti be tinkamas kompetencijas turinčios darbo jėgos“, – teigia M. Misevičiūtė.