Vis daugiau užsieniečių studijoms ir darbui renkasi Lietuvą: kaip pritraukti talentus ir išvengti grėsmių?

Į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius pastaruosius kelerius metus sparčiai auga. Šių metų kovo duomenimis, leidimą gyventi Lietuvoje turi 227,5 tūkst. užsieniečių, tai yra 2,6 karto daugiau nei 2021 m. Augantis atvykstančiųjų skaičius skatina diskusijas, kelia prieštaringus klausimus – ką daryti, kad gabūs ir talentingi užsieniečiai, baigę studijas, liktų Lietuvoje ir prisidėtų prie šalies augimo? Kaip užtikrinti, kad dideli atvykstančiųjų srautai netaptų grėsme šalies valstybingumui ir saugumui?

Į šiuos klausimus ieškota atsakymų kovo 15 dieną Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos organizuotame forume „Globalūs protai – vietiniai iššūkiai: tarptautinių studentų ir aukštos kvalifikacijos specialistų įtraukimas į Lietuvos augimą“.

Forumo metu pristatyta 10 pranešimų, kuriuose skirtingų sektorių (verslo, mokslo, savivaldos, valstybės) požiūriais aptartos tarptautinių talentų integracijos galimybės Lietuvoje, kylantys iššūkiai ir grėsmės. Diskutuota, kaip į Lietuvą pritraukti talentų, sukurti palankias sąlygas jiems likti, bet drauge ir išvengti kitų šalių padarytų klaidų.

Studijos Lietuvoje tik populiarėja

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ministro patarėjo Andriaus Zaličio teigimu, užsieniečiai vis dažniau renkasi Lietuvos universitetus. Jeigu 2010 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 0,6 proc. studentų iš įvairių užsienio šalių, tai šiemet šis skaičius išaugo net iki 11 proc.

„Šuolis per ganėtinai trumpą laiką buvo gigantiškas, radikaliai pakeitė situaciją aukštosiose mokyklose. Prie to skaičiaus dramatiškumo prisidėjo demografiniai pokyčiai – per tą laiką bendras studentų skaičius sumažėjo daugiau negu per pusę, bet, net ir vertinant tą aspektą, turime 11 tūkst. 500 studentų iš užsienio“, – teigė A. Zalitis.

Daugiausia studentų atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos. Trečioje vietoje yra Indija, toliau – Švedija, Nigerija, Izraelis ir Turkija. Dešimtuką baigia Azerbaidžanas, Kazachstanas ir Kamerūnas.

A. Zalitis akcentavo, kad Lietuva jau nebėra pigi šalis studijoms – studijų kaina priartėjo prie Europos vidurkio, žymiai auga ir pragyvenimo išlaidos. Per keliolika metų studijų kokybė ir visas aukštosios mokyklos gyvenimo pritaikymas studentams iš užsienio gerokai pagerėjo: siūlomas platesnis programų, vykdomų anglų kalba, spektras, prieinamos aukštųjų mokyklų paslaugos, atviresnės bendruomenės.

„Mūsų tikslas ir prioritetas – kad tie talentai, kurie čia atvažiuoja, nelaikytų Lietuvos tik tarpine stotele, pastudijavę liktų, pamėgintų laimę mūsų darbo rinkoje. Mums visiems reikėtų pasistengti ir paieškoti atsakymų – kaip padaryti, kad didžioji dalis bent pamėgintų likti Lietuvoje ir čia išbandytų save kitame vaidmenyje – kaip darbuotojas, ne kaip studentas. Liekančiųjų skaičiai kol kas nėra įspūdingi“, – sakė A. Zalitis.

Jis išskyrė ir pagrindines problemas, kurios stabdo iš užsienio atvykusius studentus likti Lietuvoje. Vienas didžiausių trikdžių – kalbos barjeras. Nemokant lietuvių kalbos, sunku funkcionuoti kasdienybėje – rasti darbą ir būstą, įsigyti prekių ir paslaugų, naudotis viešosiomis paslaugomis, įsitraukti į vietos bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas. Studentai iš Afrikos, Azijos šalių pastebi diskriminacinių apraiškų, kurių dažniausiai patiriama už aukštosios mokyklos ribų.

A. Zalitis pabrėžė, kad aukštojo mokslo eksportas kartais vertinamas pernelyg kritiškai. Be abejo, norėtųsi, kad talentingi ir gabūs žmonės liktų Lietuvoje ir prisidėtų prie mūsų šalies augimo, bet jie jau savo atvykimu atneša finansinę naudą mūsų šaliai.

„Reikia suprasti, kad užsienio studentas Lietuvos mokesčių mokėtojui beveik nieko nekainuoja. Jis moka pilną studijų kainą, pats nuomojasi būstą, retai gauna socialinių garantijų ir pan. Tai yra pinigų atvežimas į Lietuvą“, – sakė ŠMSM ministro patarėjas.

Turime rasti savo segmentą

Vilniaus universiteto (VU) prorektorius partnerystėms dr. Artūras Vasiliauskas pabrėžė, kad imigracijos procesų neišvengsime, tokia dabartinė mūsų realybė, todėl turime siekti tuos procesus valdyti, nukreipti sau naudinga linkme.

„Mes turime ambicingą planą. Norime per 3–4 metus turėti 15 proc. tarptautinių studentų. Siekiame pritraukti studentus ne tik dėl to, kad diversifikuotume pajamas, tačiau norime kurti tarptautiškesnę studijų aplinką studijuojantiems Lietuvos piliečiams. Norime taip pat pritraukti talentų iš pasaulio, kurių dalis pasiliks čia“, – sakė prorektorius.

Universitetas samdo specialistus, kurie aktyviai dirba rinkose, bando pritraukti tarptautinių studentų studijų mugėse tose šalyse, iš kurių norima gauti studentų. „Lietuva konkuruoja globalioje rinkoje. Anglijoje žmonės pasiruošę mokėti 20–25 tūkst. svarų per metus vien studijų mokesčiui. Mes turime surasti tą savo segmentą – ne aukštesnioji vidurinė klasė, bet vidutinė vidurinė klasė, kuri neturi pakankamai lėšų, bet turi pakankamai ambicijų. Į šitas socialines grupes mes turime taikyti ir konkuruoti netgi su kaimynais“, – pabrėžė A. Vasiliauskas.

Pasak jo, esame patraukli šalis, tik per daug save nuvertiname. Studentams svarbu ne tik studijų kokybė, puikus rinkodaros įrankis yra ir stipendija, vertinama ir infrastruktūra, galimybės įsidarbinti studijų metu ar po studijų.

„Kalbėjau su Šiaulių akademijos studentu iš Šri Lankos, kuris studijuoja informatikos inžineriją. Sako, man čia labai patinka, čia labai tvarkinga šalis, labai švari šalis. Aš jaučiuosi Šiauliuose labai saugiai, mokausi lietuvių kalbos, noriu čia likti ir dirbti. Idealus variantas – ambicingas jaunas žmogus, kuris turi savo idėją ir nori likti Lietuvoje“, – pasakojo VU prorektorius.

Padėtų jungtinės vertės pasiūlymas

Šiaulių valstybinės kolegijos direktorės dr. Linos Tamutienės teigimu, už kiekvieno užsienio studento slypi tam tikros priežastys, asmens, šeimos lūkesčiai pradėti naują gyvenimą naujoje vietoje. Todėl labai svarbu, kad atvykę studentai integruotųsi regioninėje sistemoje. Natūralu, kad procesas turi būti tinkamai moderuojamas valstybės, regiono, savivaldos lygmenimis.

„Labai svarbu pabrėžti, kad kai kalbame apie tarptautinių studentų regioninę integraciją, mes neturime galvoje tik studento. Regioninė integracija – kai keičiasi, pokytį išgyvena abi pusės. Galbūt kartais net ir daugiau turi keistis institucija, regionas, visuomenė, ne tik tas, kuris atvyksta studijų tikslais“, – akcentavo L. Tamutienė.

Pasak jos, aukštosios mokyklos, priimdamos studentą, ne tik sulaukia jo studijų įmokos, įsitraukimo į studijų procesą, bet keičia, modifikuoja regiono kultūrinį identitetą, tapatybę, prisiima atsakomybę, kaip tas studentas veiks, dirbs, integruosis regione. Jeigu studentas atvyksta ir be jokios integracijos, pasiėmęs diplomą, išvyksta, tiek institucija, tiek regionas tampa tranzitu. Jis atneša ekonominę naudą institucijai, palieka išlaidas regione, bet pridėtinės papildomos vertės nekuria.

„Sprendimas – bendradarbiaujant su verslu, švietimo įstaigoms kurti ir siūlyti jungtinius vertės pasiūlymus. Kad tie, kuriuos pritraukiame, įgiję išsilavinimą, pasiliktų dirbti regione. Be vieningo, nuoseklaus vertės pasiūlymo studijuojančiam mes galimai pasiliksime tik tokioje tranzitinėje situacijoje“, – sakė Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė.

Ateitis – inžinerija

Jau kurį laiką kalbama, kad Lietuvoje trūksta inžinierių. Šiai nišai gilėjant, ieškoma sprendimų, kaip užpildyti trūkstamas ir kurti naujas darbo vietas. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis sakė, kad ne kas kitas, o būtent inžinerija ir yra mūsų šalies ateitis.

„Lietuva bandė įvairius įvaizdžio šūkius. Bandė būti ir graži, ir drąsi, ir žalia. Mes turime kitą šūkį: „Lietuva 2030 – inžinerijos šalis“. 2023 metais ekonomika traukėsi, o inžinerinė pramonė augo 7 proc. Tam tikri sektoriai, ypač tie, kurie reikalauja kompetencijų, labiausiai ir augina visą pramonę“, – sakė D. Lasionis.

Ši tendencija parodo ir talentų pritraukimo svarbą. Pasak jo, kalbant apie talentus, dėmesys krypsta ne tik į aukštąjį mokslą, lygiai taip pat reikia ir darbininkiškų profesijų, kurios šiuo metu taip pat reikalauja nemažai kompetencijų.

„Pramonei reikia aukštos kvalifikacijos darbininkų. Verslininkai, kurie dirba su užsienio šalimis, gali tik patvirtinti, ko daugiausia prašoma. Inžinerinių gebėjimų. Mokama dvigubai daugiau už valandą, o ir pridėtinė vertė yra daug kartų didesnė“, – teigė D. Lasionis.

Jam antrino Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Žydrūnas Grinius: „Inžinerinė pramonė turbūt labiausiai susiduria su didžiausiu kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, kurie kurtų pridėtinę vertę turinčius produktus ir integruotųsi į mūsų įmones.“

Talentų ieško visi

Su užsieniečiais dirbančios įmonės „On Top LT“ direktorius Saulius Drazdauskas akcentavo, kad konkurencija dėl talentingų studentų vyksta visame pasaulyje. Australijos, Anglijos universitetai ieško gabių studentų, siūlo jiems palankias sąlygas. Tuo užsiima ir įmonės, tarpininkaujančios jaunųjų talentų paieškose. Visgi galutinį sprendimą turi priimti pats žmogus, kuris neretai turi savų nuostatų.

„Yra daug faktorių, veikiančių jaunų ir talentingų žmonių apsisprendimą. Ne visada tik finansai veikia šioje srityje. Esama tam tikro įsivaizdavimo, ką jis gaus toje šalyje, ką turės. Svarbu ir bendras šalies įvaizdis“, – sakė S. Drazdauskas.

Pasak jo, talentus į Lietuvą vilioja studijų kaina, kokybė, stabilumas, pats faktas, kad studijuojama Europos Sąjungoje (ES). O atgrasyti gali žinių apie Lietuvą trūkumas, klimatas, užsimenama ir apie greta vystantį karą.

S. Drazdausko teigimu, atvykusiųjų integracija turi būti ilgalaikė, nustatoma valstybės lygiu. Visos suinteresuotos grupės turi veikti darniai, kad būtų užpildytos ne tik laisvos darbo vietos, bet užtikrinti ir saugumo klausimai.

„Reikėtų apsibrėžti prioritetines specialybes, iš kurių laukiame studentų, norinčių studijuoti, nusistatyti, kokios šalys ir regionai Lietuvai įdomūs ir kurių gal geriau vengti. Svarbu nuoseklumas – ilgalaikis požiūris. Taip pat pasitikėjimas tarp visų susijusių organizacijų – verslo, mokslo įstaigų, valstybinių institucijų“, – sakė „On Top LT“ vadovas.

Svarbu atsirinkti

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Martyno Šiurkaus teigimu, šiuo metu užsieniečių pritraukimo politika Lietuvoje yra gana laisva. Yra trūkstamų profesijų sąrašas, pagal kurį suformuojamos tam tikros kvotos, būtent tų kvotų pagrindu yra palengvinamas darbuotojų iš užsienio atvykimas.

Studijas baigęs užsienietis, pagal Lietuvos įstatymus, turi per pusę metų susirasti darbą, kitu atveju turi išvykti iš Lietuvos. Doktorantūroje studijuojančiam užsieniečiui leidimas išduodamas 3 metams.

„Mes neturėtume būti tranzitu. Jeigu norime, kad pas mus liktų kiek įmanoma daugiau žmonių, kurie įdeda pastangų, gyvena ir mokosi, integruojasi į visuomenę, susipažįsta su kultūra, reikėtų tam tikrų sprendimų“, – sakė M. Šiurkus.

Pasak jo, savivalda, verslas, teisės aktai turėtų veikti kaip motyvacinės priemonės, skatinančios užsienio studentus likti Lietuvoje. „Kuo daugiau pas mus bus eksportuojančios inžinerinės pramonės, tuo ir miestas geriau gyvens, ir galės būti daugiau atvykstančių čia darbuotojų, tuo daugiau kursis ir smulkaus verslo ir mes galėsime vadintis ne mažėjančiu, senstančiu regionu, bet augančiu ir didėjančiu“, – sakė M. Šiurkus.

Visgi jis akcentavo, kad svarbu atsirinkti, rasti balansą tarp tų, ką mums priimti naudinga, ir tų, kurie gali kelti grėsmių mūsų valstybingumui. Daugiausia susirūpinimo kelia sparčiai augantis atvykėlių iš trečiųjų šalių skaičius. Esą, būdami pernelyg atviri, galime susidurti su tokiomis problemomis, kokias dabar išgyvena Švedija.

Ne visų tikslas – studijos

Migracijos departamento prie LR VRM Užsienio paslaugų skyriaus vedėja Edita Aurilienė pabrėžė, kad migrantų patekimo į Lietuvą procese ypač daug dėmesio skiriama asmens tapatybės patikrinimui ir videopokalbiui, kurio metu siekiama išsiaiškinti užsieniečio atvykimo tikslą. Nemažai atvykusiųjų gauna leidimą ir nestudijuoja. Jų tikslas – patekti į ES.

„Noriu paprašyti universitetų būti ypač atidiems, įžvalgiems, nes susiduriame su nemažai studentų, kurių tikslas yra Lietuva, o universitetas – tik tarpinė stotelė. Gauname daug informacijos, kad studentai, darbuotojai ne visuomet pareigūnams gali pasakyti atvykimo tikslą, universitetą, miestą“, – sakė E. Aurilienė.

Ji paminėjo keletą šalių, kurių gyventojai nėra patikimi. Tarp jų – Indija, Pakistanas. Gana neigiamai vertinamas ir Bangladešas, Šri Lanka.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu iš Šri Lankos užsienietis, kuriam 28 metai, nori pradėti studijuoti bakalauro studijas, visiškai nekalba anglų kalba, nežiūrint į tai, kad sutinka sumokėti pirmą studijų įnašą, tai tikrai pagrindiniai signalai. Supraskite, visas kaimas surenka pinigus, sumoka, nusiperka diplomus, kitas reikalingas pažymas, visus kelius praeina, norėdami apgauti tiek mokyklas, tiek Migracijos departamentą“, – pabrėžė E. Aurilienė.

Pasak jos, darbdavys, atsirinkdamas užsienietį darbuotoją, taip pat turėtų akylai įvertinti, ką priima, įsitikinti jo turima kvalifikacija, nepasitikėti internete skelbiama informacija.

Srautus būtina reguliuoti

LR Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad pritraukti talentus yra svarbu, bet žingsniai turėtų būti gerai pamatuoti. Jau dabar beveik visos Vakarų Europos šalys susiduria su iššūkiais, kuriuos lėmė netinkamas migrantų srautų valdymas.

„Dabar yra pats tas laikas stabtelėti ir įsivertinti, ar mes neturime tų pačių bręstančių bėdų, kai procesai tampa negrįžtami. Mano požiūriu, imigracija šalia visų politinio saugumo problemų bus vienas pagrindinių iššūkių visai Europai, taip pat ir mums: saugumo iššūkiai, kultūriniai iššūkiai, socialiniai ir politiniai iššūkiai“, – pabrėžė L. Kaščiūnas.

Pasak jo, kol kas nėra tinkamo recepto, parodančio, kaip integruoti atvykėlius iš trečiųjų šalių. Pradedama galvoti apie legalios imigracijos reguliavimą, stabdymą ir kontrolę, pritaikant estišką kvotų modelį, kai nustatomas skaičius, kiek imigrantų galima įsileisti.

„Čia vienintelis procesas, kaip galima valdyti šiokį tokį chaosą, kuris dabar yra. Ir, be jokios abejonės, svarstyti, iš kurių trečiųjų šalių norėtume imigrantų, kur yra kultūrinis nuoseklumas, mažiau civilizacinių dalykų“, – sakė Seimo narys.

Savivaldybės pasigenda diskusijos

Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras Justinas Švėgžda sako, kad Lietuvos jau senokai nebegalima vadinti užkampiu, pigios darbo jėgos sostine, o dabartinė nepriklausomoje Lietuvoje užaugusi karta niekuo nenusileidžia kitiems europiečiams. Pasak J. Švėgždos, kylantis pragyvenimo lygis paskatino ir kitą procesą – į Lietuvą grįžta emigrantai.

„Noriu pastebėti, kad migracija nėra tik trečios valstybės ar kita. Grįžta ir daug lietuvių. Nuo 2018 metų nebuvo nė vieno mėnesio, kad daugiau išvažiuotų, negu atvažiuotų. Net per karą, kovidą“, – pabrėžė vicemeras.

Pasak jo, šiuo metu daugiausia nerimo kelia senstanti populiacija. Lietuvos visuomenė senėja, o tai kuria terpę imigracijai iš trečiųjų šalių. Atvykėlius motyvuoja net iki 10 kartų didesni atlyginimai, galimybės susikalbėti rusiškai, jau įsikūrusi gausi tautiečių bendruomenė.

Vicemeras pripažįsta, kad diskusijų tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu pasigenda. Nors būtent savivaldybėse prasideda ir vystosi integracijos procesai, visa tai paliekama laisvam tekėjimui, be aiškaus apibrėžtumo.

„Egzistuoja labai skirtinga variacija tautų, atvykstančių į Lietuvą. Vienoje pusėje yra ukrainiečiai, kuriuos mes visiškai integravome, iki šiol laikome broliais ir palaikysime iki pat pergalės dienos. Ir turime kitą pusę, apie kurią vis dar mažai kalbame, apie kurią praktiškai nediskutuojame. Yra didžiulis vakuumas šioje srityje“, – akcentavo J. Švėgžda.

Jam pritardamas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sakė, kad migrantų integracijos nėra ir Savivaldos įstatyme. Nors būtent savivaldybė ir yra arčiausiai gyventojo, bet apie funkcijas dalyvauti migracijos procesuose nekalbama, klausimų daugiau nei atsakymų.

„Savivalda gal šiandien nepasitikima? Pas mus gyvena maždaug 700 ukrainiečių. 160 vaikų. Ką šiems žmonėms pasakyti? Ar jūs turėsite galimybę likti Lietuvoje? Šiandien niekas nesako“, – svarstė Akmenės rajono meras.

Kvalifikuotų darbuotojų poreikis tik augs

Forume pranešimą apie karo pergalių kainą skaitęs „Compensa Life“ Lietuvos skyriaus verslo vystymo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas akcentavo, kad šie metai yra pirmieji Lietuvos istorijoje, kai daugiau lietuvių išeis į pensiją, negu įsilies į darbo rinką. Tokia situacija klausimą, ką daryti su migracija, tik dar labiau paaštrins.

„Tų žmonių, kurie norės čia atvažiuoti ir integruotis ar nesiintegruoti, visada bus daug. Mes turime imigracinę politiką formuoti ir atsirinkti, ko mums reikia, kitu atveju turėsime problemą ne tik su baltarusiais, bet ir su kitų valstybių gyventojais, kurių nesuprasime, kurie galimai galės spiestis į savo ratelius ir kurti savo valstybes“, – grėsmių įžvelgė ekonomistas.

Pasak jo, situaciją darbo rinkoje galėtų pakoreguoti dirbtinis intelektas (DI). Kadangi užsieniečiai iš trečiųjų šalių dažniau atvyksta dirbti žemos kvalifikacijos darbų, reikėtų jau dabar suklusti, nes tokių darbų, pasak ekonomisto, greitai neliks.

„Technologijos ne atima darbą, o naikina žemos kvalifikacijos darbus. Sukuria daug tokių profesijų, kurių iki šiol nebuvo. Kai sako „liksime be darbo“, ne – mes turėsime daugiau darbo ir tam reikės kvalifikuotų žmonių. Jau dabar turime tam ruoštis“, – teigė ekonomistas.

Kitas kelias – išnaudoti technologijas, pasitelkti tuos žmones, kuriuos turime, kelti pragyvenimo lygį ir kviesti išvykusius dar aktyviau sugrįžti į Lietuvą. Galvodama apie tobulėjimą ir augimą, mūsų šalis turėtų orientuotis į tas sritis, kurios bus svarbios ateityje.

„Kalbant apie studentus, žalioji energetika, dirbtinis intelektas, vandenilio gamyklos – tai naujos technologijos, kur turėtume kreipti savo protus. Tikslas – kad mes būtume aukštų technologijų šalis, o aukštosios technologijos pagrindas yra biomedicinos mokslai. Tai tokie ašiniai dalykai, kurie verčia mūsų šalį judėti į priekį“, – sakė M. Dubnikovas.

Reklama