Virtualus susitikimas su Aurima Diliene: visos emocijos mums yra svarbios

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Rėkyvos filiale (Energetikų g. 7) įvyko virtualus susitikimas su šeimos konsultante, knygų autore, psichoterapeute Aurima Diliene, šiuo metu gyvenančia Prancūzijoje ir teigiančia, kad gydyti galima ne tik vaistais, bet ir žodžiais!

Susitikime dalyvavo Šiaulių Rėkyvos progimnazijos 2–4 klasių mokiniai (mokytojos: Alma Girdvainienė, Ilona Kievišienė, Violete Nečajeva, Vita Ravkienė, Inga Grigelienė).

Pagrindinės emocijos ir jų funkcijos

Iš pradžių A. Dilienė papasakojo, kad žmones supanti aplinka sukelia tam tikrus jausmus, kurie yra vadinami emocijomis, kurių iš viso yra keturios: baimė, pyktis, liūdesys ir džiaugsmas. Kaip teigė psichoterapeutė, „baimė ir pyktis – reikalingi tam, kad apsisaugotume, pavyzdžiui, juk nelipsite ant šulinio be dangčio, arba nekišite rankų į ugnį, nes savaime suprantama, kad susižeisite“. Taip pat yra ir su pykčiu, nes dažniausiai, kai ant ko nors pykstama, tas asmuo arba įžeidžia, įskaudina ir taip „įsijungia“ savisaugos instinktas ir žmogus nori gintis. Pasak A. Dilienės, „liūdesys skirtas „atsisveikinimui“. Jei baigiasi koks nors gyvenimo etapas, „pavyzdžiui mokslo metai, tada atsisveikinate su klasės draugais ir dažniausiai būna liūdna, arba jei sulūžta jums koks brangus daiktas, jums taip pat būna liūdna, kadangi tenka su juo atsisveikinti“ – teigia lektorė, kuri papasakojo, kad džiaugsmas yra skirtas „pasisveikinimui“: pavyzdžiui, susitikus su draugais, sužinojus gerą naujieną arba gavus dovaną – tada yra džiaugiamasi ir „pasisveikinama“ su naujais dalykais. Taigi, visos emocijos yra labai svarbios ir reikalingos, o jų slopinti tikrai nereikia, kaip tik būtina su jomis susigyventi, išmokti jas reikšti ir valdyti.

Emocijų žaidimas

Susitikime, organizuotame įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos iš dalies  finansuojamą projektą: Bibliotearas: knygos, virstančios realybe“, dalyvavusiems ketvirtokams buvo duota užduotis: kiekvienai klasei reikėjo pasirinkti vieną emociją ir pasakyti kuo daugiau būdų, kaip jie ją reiškia. Pirmiausia pradėjo klasė, kuri pasirinko pykčio jausmą, dažniausiai pyktį vaikai išreiškia rėkdami, bėgdami, kažką plėšydami. Džiaugsmą vaikai išreiškia kai juokiasi, šypsosi, būna paslaugūs, aktyvūs, šoka, dainuoja. Baimės jausmo apimti vaikai saugosi, būna ramesni, o kai liūdi, jie mėgina užmiršti tą jausmą žaisdami, atliekant kvėpavimo pratimus, leidžiant laiką su artimais žmonėmis. Daugiausiai apibūdinimų surinko džiaugsmo emocija. Žaidimo metu paaiškėjo, kad įvairias emocijas galima išreikšti skirtingais būdais.

„O ką daryti kai jaučiuosi liūnas?“ – sulaukė klausimo psichoterapeutė. „Emocija – tai energija, kurią reikia įdarbinti, todėl reikėtų kažką veikti, ir svarbiausia, nereikia emocijų slopinti, užsidaryti savyje, nes visos emocijos mums yra labai svarbios“, – susitikimo pabaigoje vaikams patarė A. Dilienė.