Virtinė Europos lyderių atvyko vizito į Kyjivą

Prancūzijos, Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovai šeštadienį su precedento neturinčiu bendru vizitu atvyko į Ukrainą derybų su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, žadėdami didinti spaudimą Rusijai, kol ši sutiks nutraukti ugnį.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko ir Jungtinės Karalystės (JK) premjero Keiro Starmerio kelionė yra pirmas kartas, kai keturių Europos valstybių vadovai kartu lankosi Ukrainoje.

Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, šis itin simboliškas Europos vienybės demonstravimas vyksta kitą dieną po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas Maskvos parade, skirtame pergalės Antrajame pasauliniame kare 80-mečiui paminėti, parodė priešišką toną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė 30 dienų besąlygiškas paliaubas kaip žingsnį konfliktui užbaigti. Tačiau V. Putinas iki šiol tam priešinasi.

„Kartu su JAV raginame Rusiją susitarti dėl visiškų ir besąlygiškų 30 dienų paliaubų, kad būtų sudarytos sąlygos deryboms dėl teisingos ir ilgalaikės taikos“, – prieš vizitą paskelbtame pareiškime teigė vadovai.

„Esame pasirengę kuo greičiau paremti taikos derybas, aptarti techninį paliaubų įgyvendinimą ir pasirengti visiškam taikos susitarimui“, – pridūrė jie.

„Mums aišku, kad kraujo liejimas turi baigtis, Rusija turi nutraukti savo neteisėtą invaziją, o Ukraina turi turėti galimybę klestėti kaip saugi ir suvereni valstybė savo tarptautiniu mastu pripažintose ribose ateinančioms kartoms“, – pabrėžiama pareiškime.

„Mes ir toliau didinsime savo paramą Ukrainai. Kol Rusija nesutiks sudaryti ilgalaikių paliaubų, didinsime spaudimą Rusijos karo mašinai“, – nurodoma jame.

Šeštadienį duodamas interviu naujienų kanalui ABC Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad prieš Rusijai sutinkant nutraukti ugnį turi būti nutrauktas ginklų tiekimas iš Ukrainos sąjungininkų.

Priešingu atveju paliaubos būtų „pranašumas Ukrainai“ tuo metu, kai „Rusijos kariai gana užtikrintai žengia (...) į priekį“, tvirtino D. Peskovas ir pridūrė, esą Ukraina „nėra pasirengusi tiesioginėms deryboms“.

„Rusija trukdo pastangoms“

Tik šią savaitę pareigas pradėjusiam eiti F. Merzui tai yra pirmasis vizitas į Ukrainą kaip kancleriui. E. Macronas Kyjive nesilankė nuo 2022 metų birželio, kai vyko į Ukrainos sostinę kartu su tuometiniais Italijos ir Vokietijos vadovais.

Per derybas su V. Zelenskiu jie išsakys savo „tvirtą įsipareigojimą Ukrainai“, sakoma pranešime.

„Mes, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės vadovai, Kyjive solidarizuosimės su Ukraina prieš barbarišką ir neteisėtą Rusijos plataus masto invaziją“, – sakė jie.

„Dar kartą patvirtiname, kad remiame prezidento Trumpo raginimus sudaryti taikos susitarimą, ir raginame Rusiją nustoti trukdyti pastangoms užtikrinti ilgalaikę taiką“, – pridūrė jie.

Po rytinio susitikimo su V. Zelenskiu jie surengs virtualų susitikimą, kad informuotų kitus Europos vadovus apie veiksmus, kuriais siekiama sukurti Europos pajėgas, kurios galėtų užtikrinti Ukrainos saugumą po karo.

Tokios pajėgos „padėtų atkurti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas po bet kokio taikos susitarimo ir sustiprintų pasitikėjimą bet kokia būsima taika“, sakoma pareiškime.

„Vienybė ir stiprybė“

Penktadienį Prancūzijoje susitikęs su D. Tusku E. Macronas paragino skubiai parengti JAV ir Europos planą dėl 30 dienų paliaubų, kuris būtų paremtas „didžiulėmis ekonominėmis sankcijomis“, jei viena iš šalių „jį išduotų“.

Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) penktadienį Norvegijoje vykusiame susitikime, skirtame padėčiai Ukrainoje aptarti, sakė, kad „Jungtinės Valstijos yra pristačiusios du sankcijų paketus“ ir kad šalys aptaria veiksmus bankų ir energetikos sektoriuose.

E. Macronas sakė, kad V. Putino „karingi komentarai“ per paradą Raudonojoje aikštėje parodė, kad jis lieka karo pusėje. Tačiau jis taip pat sakė, kad prasidėjus paliauboms būtų galima surengti derybas dėl teritorijų.

Rusija yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos ir kol kas nereaguoja į spaudimą sudaryti ilgalaikes paliaubas. D. Trumpas taip pat sakė, kad Ukraina turės apsvarstyti galimybę atsisakyti teritorijos, tačiau neslėpė augančio nepasitenkinimo dėl Rusijos atsisakymo nutraukti kovas.

Vizitas rengiamas kitą dieną po to, kai V. Putinas Maskvos parade priėmė ne tik Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, bet ir Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico (Robertą Ficą), kurio šalis priklauso Europos Sąjungai (ES).

Vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės, sakė, kad šis vizitas, rengiamas praėjus vos keturioms dienoms po to, kai F. Merzas pradėjo eiti pareigas, „demonstruoja Europos vienybę, stiprybę ir gebėjimą reaguoti. Ir tai atspindi Putino iškilmes“.