Virš besigražinančių Kuršėnų pakibo mėšlo tvaikas

Daugiau nei savaitę Kuršėnų ir jų apylinkių gyventojai neatsigauna po netikėtos žinios. Miesto pašonėje ketinama statyti galingą 2000 kv. m. pažangiųjų biodegalų gamybos įmonę. Tiesa, vietiniai gyventojai įtaria, kad skambiu pavadinimu maskuojama po Kuršėnus ir gretimas gyvenvietes galimai pasklisianti smarvė, mat pagrindinė gamykloje sandėliuojama ir perdirbama žaliava bus gyvulių mėšlas. Arčiausiai suplanuotos gamyklos esanti sodyba – vos už kelių šimtų metrų.

Sandoriai palaiminti „iš aukščiau“?

Sodyboje daugiau nei dešimt metų gyvenanti sutuoktinių pora augina du mažamečius vaikus. Sako, kad sugrįžti į namus po dienos darbų – tikra atgaiva. Šalia ošia nuosavas miškas, iš kurio jau spėjo prisirinkti grybų, ganosi avys, supa tyla, gamta ir ramybė.

Kaip pasikeistų gyvenimas, kaimynystėje pastačius mėšlą perdirbančią gamyklą, šeimai baugu ir pagalvoti. „Uogos vaikams nuskinti nebegalėsime, vandens iš šulinio nebepasisemsime, musių nebeatsiginsime. O kur dar kvapas, triukšmas ir transportas – gi penkiolika mašinų per dieną mėšlą vežios“, – baisisi jie.

Apie būsimus kaimynus šeima sako sužinojusi liepos pabaigoje, kai netoliese esančiame sklype išdygo informacinio pobūdžio stendas. Jis iš pradžių negąsdino: sutuoktiniai sako galvoję, kad sodybos pašonėje bus sandėliuojama tam tikra pramonės produkcija, ir tik iš kitų gyventojų sužinojo, kokia veikla iš tiesų planuojama jų pašonėje.

Šeimos sodyba įsikūrusi Geruogių kaime, netoliese – Lapkasių, Steponiškių kaimai. Gyventojų čia nedaug – dešimtys, tačiau visi, pripratę prie švaraus oro ir ramybės, su nerimu laukia iškilsiančios gamyklos.

O kad šioji iškils, nepaisant bendruomenių pasipriešinimo, žmonės abejonių neturi. Etaplius.lt vietiniai gyventojai pasakojo, kad statybas planuojanti vilniečių įmonė iš ūkininkų žemes supirko kone dvigubai aukštesne nei rinkos kaina ir sugebėjo per dešimt dienų pakeisti sklypų paskirtį, o žemdirbių sandorius esą lydėjo vieno Šiaulių rajono politinio lyderio pritarimas ir paskatinimas. „Tai gal ir mes kokio paskatinimo sulauksime?“ – liūdnai šypteli žmonės.  

Smarvė – ne naujiena

Gamyklos kaimynystėje taip pat atsidurtų už poros kilometrų esantis Pakumulšių kaimas, su aplinkiniais kaimais skaičiuojantis daugiau nei pusę tūkstančio gyventojų. Kai kurie jų išpuoselėtas sodybas turi kone prestižinėje vietoje – su vaizdu į Pakumulšių tvenkinį. Čia pat esantis Pakumulšių paplūdimys su įrengtomis persirengimo kabinomis, pavėsinėmis, žaidimų ir tinklinio aikštelėmis yra mėgstama kuršėniškių poilsiavimo vieta, būna, kemperiuose apsistoja turistai.  

Pakumulšių seniūnaitijos seniūnaitė Edita Vilkienė sako, kad bendruomenė nepatenkinta planuojama statyti gamykla. Šioji būsianti per arti, vietovėje vyraujantys vakariai vėjai kaip ant delno atneš į gyvenvietę mėšlo kvapus. „Jau ir dabar tai yra labai neskaniai kvepiantis reikalas. Su mumis niekas nesitarė, projektas vystomas tarsi slapta ir labai greitai. Tikrai kovosime“, – sako E. Vilkienė ir priduria neabejojanti, kad mėšlo tvaikas nuvilnys ir per pačius Kuršėnus.

Tuo tarpu netoliese esančio Micaičių kaimo gyventojai atsargesni. Pasak Micaičių seniūnaitės Irenos Kaselienės, žmonės išerzinti šalyje vykstančios suirutės, maža to, kovoje su kvapais jau turi nuviliančios patirties. Dėl kaime įsikūrusio paukštyno ir iš jo sklindančių kvapų Micaičių gyventojai kreipėsi net į Seimą, tačiau liko nieko nepešę. „Man kartais atrodo, kad žmonės nebetiki, jog gali kažką pakeisti, yra pavargę nuo neteisybės. Be to, nuomonės įvairios: nežinome, ar tikrai tas kvapas bus, ar jis iki mūsų ateis. Čia labiausiai turėtų kovoti tie, kurie gyvena netoliese gamyklos, o mes juos, žinoma, palaikysime“, – sako I. Kaselienė.

Pasigenda Savivaldybės užnugario

Kad kvapo nebus, žadėjo į Kuršėnus praėjusią savaitę atvykę ir gyventojams projektą pristatę UAB „Pažangi energija“ atstovai. Būtent ši įmonė šalia Kuršėnų esančiame Bijūnėlių kaime, daugiau nei keturių hektarų plote planuoja pastatyti pažangią gamyklą. Ji per metus turėtų perdirbti apie 85 tūkst. t žemės ūkio atliekų, kurių didžiąją dalį sudarys mėšlas. Pristatyme teigta, kad vieta gamyklai pasirinkta apgalvotai: pagal Šiaulių rajono bendrąjį planą, įmonės įsigyti sklypai patenka į zoną, kurioje galima statyti energetikos objektus; teritorija mažai urbanizuota; greta sklypo įrengtas dujotiekis ir pan.

Vis tik kaip konkrečiai bus sulaikomas kvapas, kaip gabenama žaliava per Kuršėnus, kas atsakys už vilkikų keliamą triukšmą bei spūstis, kodėl nesitarta su gyventojais – į šiuos ir daugelį kitų klausimų įmonės atstovai gyventojams neatsakė arba dalijosi itin lakoniškais paaiškinimais. Kiek vėliau laišku bendruomenes informavo, kad tai – dar ne paskutinis susitikimas ir gyventojai būtinai išgirs išsamius atsakymus į visus klausimus.

Siekdamos išvengti gamyklos kaimynystės, bendruomenės subūrė iniciatyvinę grupę UŽ ŠVARŲ ORĄ. Grupės nariai jau ėmėsi operatyvių veiksmų, kurių kol kas viešinti nenori, tačiau pripažįsta stokojantys Šiaulių rajono savivaldybės palaikymo.

Šioji teigia pradėjusi svarbų darbą: vertinama biodegalų gamybos įmonės statybos projekto sprendinių rengimo, viešinimo eiga, taip pat protokolas ir gauta viešinimo ataskaita. Savivaldybės specialistai jau dabar sutinka, kad, rengiant projekto sprendinius ir juos viešinant, galėjo būti padaryta procedūrinių ir techninių klaidų, o viešo pristatymo metu nebuvo išsamiai atsakyta į pateiktus klausimus. Savo išvadas jie žada pateikti kitos savaitės pradžioje.

Komentuoja Donatas Daunys, Pažangios energijos plėtros ir inovacijų vadovas:

„Suprantame bendruomenės susirūpinimą ir kad šiame etape kyla daug klausimų dėl planuojamo įgyvendinti projekto. Esame pasiruošę į visus juos atsakyti, pateikti argumentus. Sutinkame, kad visuose etapuose svarbi atvira bei konstruktyvi diskusija. 

Įmonė veikloje griežtai vadovaujasi galiojančiais Lietuvos teisės aktais. Remiantis jais, planuojame daugiau kaip 6 milijonus eurų sieksiančias investicijas į Lietuvai svarbios atsinaujinančios energetikos plėtrą, pažangias žaliąsias technologijas. Regione įgyvendinant projektą bus sukurta naujų aukštesnės kvalifikacijos darbo vietų.

Klimato kaita yra reali ir labai opi problema, kurios padarinius jau jaučiame šiandien. Europos Sąjunga ir Lietuva paskutiniais metais išsikėlė ambicingus tikslus kovai su šia problema. Siekiant įgyvendinti ES mastu priimtą Žaliojo kurso planą, Lietuvoje dar didesnis dėmesys bus skiriamas atsinaujinančios energetikos plėtrai, transporto sektoriaus taršos mažinimui, tvariam atliekų perdirbimui žemės ūkio sektoriuje. Moderni pažangiųjų biodegalų linija Bijūnėliuose prisidės prie švarios energetikos plėtros šalyje, transporto sektoriaus taršos mažinimo, o taip pat leis spręsti organinių atliekų problemą regione. 

Pažangiųjų biodegalų išgavimo procesas yra žiedinės ekonomikos pavyzdys. Jo metu bioskaidžios organinės atliekos iš žemės ūkio, pramonės sektorių yra perdirbamos anaerobiniu būdu (be deguonies). Tai - natūralios fermentacijos procesas, kurio metu su modernių įrenginių pagalba mikroorganizmai suskaido organines atliekas. Taip išsiskiria biodujos, kurios technologijų pagalba paverčiamos biometanu - aplinkai draugiškomis dujomis. Pastarosios gali būti naudojamos kaip pažangieji biodegalai transporto sektoriuje, o taip pat - perduodamos į bendruosius dujų tinklus ir naudojamos pramonėje. Pažangiųjų biodegalų išgavimas kuria teigiamą poveikį aplinkai. Taip mažinamas pavojingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias išskiria organinės atliekos, kiekis mūsų aplinkoje“.