Vilnius: pirmoji COVID-19 banga atlaikyta, antrajai ruoštis reikėjo jau nuo vakar

Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu pirmoji COVID-19 banga sėkmingai atlaikyta, tačiau kalbos apie pasiruošimą antrajai bangai jau vėluoja – tai turėjo būti padaryta gerokai anksčiau, pradedant visuomenės informavimu apie grėsmes ir baigiant apsaugos priemonių medikams aprūpinimu ilgesniam laikotarpiui. Vilniaus savivaldybė taip pat viešina visus medikų apsaugos ir gydymo priemonių pirkimų duomenis, juos nuolat atnaujins, kad būtų užkirstos spekuliacijos apie per didelį apsaugos priemonių rezervą, bei primena kontekstą, kaip beviltiškai medikų apsauga šalyje atrodė pandemijos pradžioje.

Visuomenės susitelkimas, per Vilniaus įstaigas paleista ankstyva higienos rekomendacijų informacinė kampanija, atsakingas karantino taisyklių laikymasis, savanorių pagalba, greiti ir netradiciniai sprendimai daugiausiai prisidėjo prie to, kad sostinėje, o kartu ir Lietuvoje, būtų išvengta itin tragiškų koronaviruso pandemijos sukeltų pasekmių, kokios buvo matomos pietų Europoje.

„Laimėtas pirmasis mūšis prieš virusą, bet ne karas – antrąjį mūšį lengviau laimės tie, kas jam rengėsi dar pirmojo metu“, – teigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Sėkmingam antram mūšiui reikalingi duomenys ir prognozės

„Didieji iššūkiai kovoje su COVID-19 virusu išlieka ir toliau – ypač nežinomybė, kada, kokio dydžio nauja banga bus ir kokio mastelio priemonių tam reikės. Tačiau galime pasidžiaugti visi kartu, kad pirmoji banga suvaldyta. Žmonių susitelkimas, institucijų darbuotojų pasiaukojantis darbas, privačios iniciatyvos ir pagaliau padidintas testavimas – tai priežastys, kurios lėmė blogojo scenarijaus išvengimą“, – sako R. Šimašius.

Tačiau, pasak mero, turime pasimokyti ir iš klaidų.

„Mes vis dar nesame duomenimis pagrįstų sprendimų valstybė. Neturint jų, su virusu kovojame tarsi užmerktomis akimis. Jei nebus savalaikio planavimo ir laiku pateikiamos teisingos informacijos, ir toliau, kaip ir pirmosios bangos metu, deja, teks masiškai ir skubiai pirkti apsaugos priemones, o tuo naudodamiesi perpardavinėtojai didins pasiūlymų kainas. Turėdami duomenis mes, kaip valstybė, pirktume kada reikia, už geresnę kainą, tik tiek, kiek reikia, ir tik tokiam laikui, kuriam reikia“, – teigia Vilniaus meras.

Būtent dėl šių priežasčių Vilniaus savivaldybė vakar raštu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinį ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą dėl išaiškinimo apie viruso plitimo prognozes, valstybės rezervo pajėgumus antrosios bangos metu ir Vilniaus medikų ir gydymo įstaigų aprūpinimą.

Kovo mėnesio nežinomybė

Mero teigimu, deja, daugelis labai greitai pamiršo kovo beprotybę, kai darbas virė praktiškai karo sąlygomis – iš užsienio šalių plaukė informacija apie medikų ir gydymo vietų trūkumus, lauko ligoninėmis virstančias arenas, o Lietuvoje turėjome prognozes apie tūkstančius aukų ir visišką nežinomybę apie valstybės apsaugos priemonių rezervą, kol galiausiai buvo pripažinta, kad jis tuščias.

Todėl tuo metu Vilniaus savivaldybė operatyviai reagavo ir pati ėmėsi veiksmų – pradėti vykdyti viešieji pirkimai, kad kuo greičiau medikus ir sostinės gydymo įstaigas pasiektų būtinosios priemonės ir įranga.

„Krizės akivaizdoje reikėjo greitų sprendimų – natūralu, kad palikti tvarkytis vieni, tą ir darėme – pirkome priemones, net ir kai kur tenkant sumokėti brangiau nei perkant įprastomis sąlygomis. Nes pasirinkimas buvo tik toks – arba pliki prieš virusą medikai, arba brangios apsaugos priemonės. Džiaugiuosi, kad tuo metu niekam nekilo klausimų, ką rinktis, o kad jie kai kam kyla dabar – natūralus noras eilinį kartą parodyti mūsuose mėgstamą “O aš tai su krize kitaip būčiau tvarkęsis“, – teigia R. Šimašius.

Kiek ir ko įsigijo Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė medikų apsaugos priemonių ir įrangos, skirtos gydymo įstaigoms, įsigijimui skyrė beveik 10 mln. Eurų. Tačiau ši suma koreguojasi – daliai priemonių vėluojant atvykti, kelios sutartys jau nutrauktos, tokių gali būti ir daugiau. Taip pat prisidėjo verslo atstovų ir privačios iniciatyvos, kurių vertė per 2 mln. eurų.

Pirmosiomis savaitėmis savo įsigytomis priemonėmis Vilnius aprūpino ne tik sostinės medikus, bet ir Vilniaus rajono savivaldybės gydymo įstaigas, taip pat Kauno klinikas.

Per šį laikotarpį Vilnius įsigijo ir jau atkeliavo tokios apsaugos priemonės: 314 tūkst. FFP2 respiratorių, 71 tūkst. FFP3 respiratorių, 131 tūkst. vienkartinių kombinezonų, beveik 1,3 mln. vienkartinių veido kaukių, 1,2 mln. vienkartinių pirštinių, beveik 16 tūkst. vienkartinių chalatų, daugiau nei 368 tūkst. apsauginių akinių ir kitų būtinų priemonių. Daugiausiai priemonių įsigyta iš Kinijos. Šiuo metu dar laukiama atkeliaujant apie 2,3 mln. įvairių apsaugos priemonių – tai tapo dar aktualiau, valstybei paskelbus, kad nuo birželio mėnesio savivaldybės pačios turės aprūpinti savo gydymo įstaigas visomis apsaugos priemonėmis.

Asmens apsaugos priemonės iš gautų siuntų dėl jų kokybės ir atitikimo nurodytiems sertifikatams bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto mokslininkais ir tyrėjais buvo siunčiamos tikrinimui į Kauną.

Dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatus pirko pigiau nei valstybė

Dar vasario mėnesį reaguodama į Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą informaciją, kad dirbtinio plaučių ventiliavimo (DPV) aparatų skaičius Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigose yra nepakankamas, Vilniaus savivaldybė skubiai inicijavo DPV aparatų įsigijimą vykdydama neskelbiamų derybų procedūras pagal Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą tvarką.

Administracijos direktoriaus Povilo Poderskio teigimu, kitos valstybės institucijos reikalingas asmens apsaugos priemones ir plaučių ventiliavimo aparatus įsigijo ne tik kad per patį jų reikalingumo bumą, kuomet rinkoje dėl jų reikėjo gerokai pakovoti, bet ir dažnai ir brangiau nei Vilniaus savivaldybė. Kovo viduryje Sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad planuoja pirkti 400 tokių aparatų po 35 tūkst. eurų.

Nuo karantino pradžios Vilniaus savivaldybę pasiekė iš viso 25 DPV aparatai, iš jų 15 buvo nupirkta savivaldybės lėšomis ir atsiėjo 424 tūkst. eurų – 15 DPV aparatų įsigyta po 28 tūkst.. Dar 10 plaučių ventiliavimo aparatų įstaigoms nupirko ir padovanojo verslo atstovai.

Dalis sutarčių su tiekėjais nutraukiamos

„Situacija su medikų aprūpinimu tuo metu buvo tragiška, nuolat gaudavome pagalbos prašymus ne tik iš Vilniaus gydymo įstaigų, bet ir iš kitų rajonų. Budriai vertinome gaunamus pasiūlymus, ne vieną teko atmesti dėl nepatikimumo, pernelyg didelės kainos, per ilgo pristatymo termino, su kai kuriais tenka nutraukti sutartis dėl jų neįvykdymo“, – sako P. Poderskis.

Dėl pristatymo terminų nesilaikymo ir kitų sąlygų pažeidimų Vilnius nutraukia 3 sutartis su 3 tiekėjais, iš kurių pirmosiomis dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino savaitėmis buvo įsigyti greitieji testai ir 10 plaučių ventiliavimo aparatų.

Nutraukiama sutartis su DPV aparatų tiekėju UAB „Andrikus“ pastarajam pažeidus sutartyje nurodytus įrangos pristatymo terminus – kadangi krizės pradžioje rinkoje įsitvirtinus praktikai daugumai tiekėjų už prekes mokėti avansu, siekiant užsitikrinti garantiją gauti prekes, tą darė ir Vilniaus savivaldybė. Viena įmonė avansu sumokėtą sumą jau grąžino, laukiama ir iš dviejų likusių. Nutraukus šias sutartis į miesto biudžetą grįš beveik 623 tūkst. eurų.

Didžiąją dalį viešųjų pirkimų savivaldybė vykdė neskelbiamų derybų būdu pagal Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą tvarką bei remdamasi priimtu pakeitimu, kuris buvo skirtas būtent sudaryti sąlygas perkančiosioms organizacijoms skubiai įsigyti reikiamas prekes kovai su COVID-19.

Apsirūpinta iki sausio

Šiuo metu Vilnius skaičiuoja, kad pirmosios bangos metu įsigyto asmens apsaugos priemonių bei DPV aparatų poreikio, jei antrosios bangos nebūtų, užtektų iki 2021 m. sausio. Jeigu antroji banga ateitų rudenį ir būtų didesnė už pirmąją, apsirūpinimo geriausiu atveju užtektų iki šių metų gruodžio.

„Valstybės duomenys ir prognozės labai padėtų planuojant tolesnę kovą su virusu. Dėl apsaugos priemonių Vilnius kurį laiką gali būti ramus, tačiau kova būtų daug efektyvesnė, jei visa šalis susitelktų ir kartu planuotų, prognozuotų ir įsigytų apsaugos priemones“, – sako Vilniaus meras.

Vilniaus miesto savivaldybė, tęsdama atvirų duomenų politiką ir skatindama skaidrumą, atveria ir nuolat atnaujins visus Vilniaus savivaldybės atliktų pirkimų duomenis kovai su COVID-19 virusu ir tai kviečia padaryti visas šalies institucijas.