Vilnius per vasarą ketina apsispręsti dėl Ukrainoje žuvusio Manto Kvedaravičiaus įamžinimo

Vilniaus miesto savivaldybė per vasarą ketina rasti sprendimą, kaip įamžinti Ukrainoje prieš trejus metus žuvusį kino režisierių Mantą Kvedaravičių.

„Nusprendėme, kad reikia ieškoti tinkančio sprendimo tiek ir artimiesiems, tiek ir bendražygiams, juolab žinant Manto vaidmenį mūsų kino industrijoje, koks jis buvo svarbus“, – BNS sakė savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.

„Turbūt per vasarą atrasime tuos tinkamiausius sprendimus ir gal rudenį galėsime irgi keliauti į tarybą, ar tai su atminimo lenta, ar su gatvės pavadinimu. Tai čia dar matysime, ko artimieji norėtų labiau, kokie lūkesčiai savivaldybei ir mes tada pagal tai tikrai orientuosimės ir formuosime tą atminimo įamžinimą“, – kalbėjo ji.

Pasak K. Šeraitės-Gogelienės, dėl M. Kvedaravičiaus įamžinimo taip pat bus tariamasi su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionaline kino mokykla.

Dėl T. Valentėlio įamžinimo ketinama palaukti

BNS skelbė, kad dėl pernai Ukrainoje žuvusio lietuvio savanorio Tado Tumo vardo suteikimo daliai sostinėje esančios Kernavės gatvės sostinės taryba spręs rugpjūčio pabaigoje.

T. Tumo vardui ieškota gatvės, kuri būtų nedaug nutolusi nuo centro, minėta vieta suderinta su žuvusiojo artimaisiais ir bendražygiais.

Kernavės gatvė yra sostinės Šnipiškių seniūnijoje, ji jungia Konstitucijos prospektą ir Ozo gatvę. T. Tumo vardą siūloma suteikti atkarpai nuo Krokuvos gatvės iki prospekto.

Tuo metu dėl kovą Ukrainoje žuvusio kario savanorio Tomo Valentėlio įamžinimo ketinama svarstyti praėjus daugiau laiko nuo jo mirties. 

„Kadangi žuvo labai neseniai, tai nenorime ir artimųjų kol kas trukdyti. Galbūt matytumėme (galimybę – BNS) šiek tiek laiko praėjus, po kokio pusmečio bent jau, tada kreipsimės į artimuosius, kaip jie įsivaizduotų tą įamžinimą, koks jis galėtų būti, kokia forma“, – BNS teigė K. Šeraitė-Gogelienė.

„Mus, kaip Istorinės atminties komisiją, tarybos priimta rezoliucija įpareigoja įamžinti visus lietuvius, žuvusius Ukrainoj, tai turbūt tą ir padarysime“, – sakė komisijos pirmininkė.

Tačiau ji teigė, kad dar anksti kalbėti apie bendrą įamžinimą visiems Ukrainoje žuvusiems lietuviams.

„Aš tikiu, kad šis karas kažkada baigsis ir kai tas karas baigsis, tai galbūt apskritai įamžinimas visiems ten kovojusiems ir žuvusiems, ne tik lietuviams, bet ir ukrainiečiams, manau, kad Vilniuje vis tiek galėtų atsirasti“, – kalbėjo K. Šeraitė-Gogelienė.

„Bet čia, žinote, toks ateities klausimas, spekuliacijos labiau, bet tikrai turbūt galėtumėme kalbėt apie kažkokią vietą, skirtą kovojusiems lietuviams Ukrainos kare“, – teigė ji.

Ministras už bendrą visų žuvusiųjų įamžinimą

Tuo metu kultūros ministras Šarūnas Birutis mano, kad žuvusiems Ukrainoje lietuviams ateityje turėtų būti skirtas bendras įamžinimas.

„Nėra lengvas klausimas, nes karas karas nėra pasibaigęs. (...) Jeigu dabar čia vienam, o kaip su kitais, klausimas natūralus kils. (...) Aš manau, kad vienas iš variantų yra bendras (įamžinimas – BNS)“, – BNS teigė ministras.

„Didžiulė pagarba tiems žmonėms, kurie kovoja už Ukrainos ir už mūsų laisvę, tai kažkaip mes juos vienaip ar kitaip turėsime pagerbti įamžindami“, – pridūrė jis.

Kaip rašė BNS, būdamas 45-ių kino režisierius Mantas Kvedaravičius buvo nužudytas 2022 metų pavasarį Ukrainos Mariupolio mieste, į kurį atvyko jam jau esant apsuptyje.

Režisierius šiame mieste 2015 metais nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“, o prieš žūtį fiksavo apsuptame ir karo niokojamame mieste likusius gyventojus ir jų istorijas.

T. Tumas, slapyvardžiu Milžinas, yra pirmasis kare Ukrainoje gyvybės netekęs lietuvis savanoris.

Jis žuvo praėjusių metų vasario 23-iąją, kaip skelbta, prie Bachmuto į frontą vežant minas į automobilį pataikius rusų dronui. T. Tumas kovo viduryje palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

T. Valentėlis žuvo kovą, vykdydamas kovinę užduotį Ukrainos pajėgų Užsienio legione, jis palaidotas Biržuose.