Vilnius per metus sulaukė daugiau nei 1,2 mln. turistų

Pernai sostinė fiksavo reikšmingą turistų srauto augimą – keliautojų skaičius, palyginus su 2023 metais, augo 4 proc. ir pasiekė daugiau nei 1,2 mln., praneša Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.

Kaip skelbiama pranešime, per pastaruosius metus turistų iš užsienio, apsistojusių įvairiose sostinės apgyvendinimo įstaigose, skaičius išaugo 4 proc. Jie sudarė beveik 70 proc. visų nakvojančių miesto lankytojų, tuo tarpu vietos turistai – bene perpus mažiau. 

Pernai daugiausia svečių Lietuvos sostinėje apsilankė vasaros laikotarpiu, o pikas fiksuotas liepos–rugpjūčio mėnesiais. Vidutiniškai jie mieste praleido po nepilnas dvi paras. Vilniuje viešėjo daugiau nei 100 tūkst. Lenkijos, 82 tūkst. Vokietijos, 56 tūkst. Latvijos bei 48 tūkst. Jungtinės Karalystės turistų. 

Didžiausias srauto augimas fiksuotas tarp Vokietijos keliautojų – šios šalies svečių apsilankė 16 proc. daugiau nei 2023 m. Taip pat pastebėta išskirtinė latvių keliautojų tendencija – jų atvykimų pikas fiksuotas kalėdiniu laikotarpiu, gruodžio mėnesį. 

Pasak „Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės, lyginant su 2019 metais, atkurta 91 proc. ankstesnių turistų srautų iki COVID-19. 

Sugeneravo beveik 400 mln. pajamų

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skaičiuojama, jog 2024 m. atvykstamasis turizmas Vilniui galėjo sugeneruoti beveik 400 mln. eurų pajamų. Pasak sostinę aplankiusių užsienio turistų, didžiausia dalis kelionės biudžeto skiriama apgyvendinimui, kuriam dažniausiai išleidžiama iki 200 eurų. Maistui vidutiniškai skiriama iki 100 eurų, o transportui – mažiau nei 20 eurų. 

Apgyvendinimo pasirinkimai taip pat rodo tarp keliautojų vyraujančią tendenciją rinktis komfortą už prieinamą kainą: beveik pusė turistų (49 proc.) apsistoja vidutinės klasės viešbučiuose, ketvirtadalis (23 proc.) renkasi privačius būstus, tokius kaip „Airbnb“. Įdomu, kad 9 proc. keliautojų iš kitų šalių apsistoja pas Vilniuje gyvenančius draugus ar artimuosius – tai populiaresnis pasirinkimas nei prabangūs ar biudžetiniai viešbučiai.

Tuo tarpu verslo keliautojai linkę apgyvendinimui išleisti iki 500 eurų, maistui ir gėrimams – iki 100 eurų. Šių keleivių dvigubai didesnės išlaidos apgyvendinimui rodo, kad jie greičiausiai renkasi aukštesnės klasės viešbučius miesto centre. Bendrai Vilniaus viešbučių užimtumas praėjusiais metais išliko stabilus ir siekė 68 proc. 

Koncentruojasi į miesto pažinimą ir vietinės virtuvės patirtis

Vilnių lankantys turistai dažniausiai renkasi savarankiškai tyrinėti miestą – net 77 proc. užsienio svečių mėgsta vaikščioti pėsčiomis ir mėgautis miesto atmosfera. Be to, 64 proc. renkasi apsilankymus kavinėse ir restoranuose, o daugiau nei pusė domisi vietine virtuve, lankosi bažnyčiose ir kituose kultūriniuose objektuose.

Tyrimas taip pat atskleidė, jog Vilniaus pritraukia patyrusius keliautojus, kurių dauguma (60 proc.) į keliones išsiruošia bent tris kartus į metus.

Didžiausią jų dalį sudaro poros ir nedidelės suaugusiųjų grupės, kurios mieste praleidžia vidutiniškai 3–5 dienas. Beveik visi turistai (86 proc.) savo kelionę į sostinę planuoja savarankiškai, rinkdamiesi lankstumą ir individualų maršrutų planavimą.

Pirmąkart Vilniaus lojalumo ir pasitenkinimo rodiklis (NPS), ypač lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu – 2019 m. – ir tada fiksuotais 47 balais, reikšmingai augo – pasiekė apytiksliai 52 balus. Tai reiškia, kad šeši iš dešimties turistų rekomenduotų miestą kitiems, o kaip labiausiai patikusias patirtis sostinėje jie vardija vietinę virtuvę, miesto architektūrą, atmosferą bei kultūrines veiklas.

Vilniaus turistų pasitenkinimo apklausą atliko UAB RAIT 2024 m. liepos–rugsėjo mėn., joje sudalyvavo 1054 pilnamečiai respondentai iš užsienio. Analizę atliko „Synthesis Consulting Group“ lapkričio mėn.