Vilnius – ne tik turtingiausias, bet ir didžiausias Baltijos šalių miestas

Nuo šiol Vilnius gali drąsiai vadintis didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Birželio 2-ąją Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, kad gyventojų skaičius Rygoje sumažėjo iki 592 tūkstančių. Tuo metu sparčiai auganti Lietuvos sostinė perkopė 607 tūkst. gyventojų ribą. Vilnius ne tik didžiausias, bet ir turtingiausias tarp Baltijos šalių miestų – jo bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį.

Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, per paskutinį dešimtmetį gyventojų prieaugis sostinėje siekia 13 proc. Teigiamus pokyčius mieste lemia stiprėjanti ekonomika, tarptautinių įmonių investicijos ir gerėjantys gyvenimo kokybės rodikliai. Net pandemijos laikotarpiu ir šiandieniniame pasaulinių geopolitinių įtampų fone Vilnius išlaiko stabilų augimo tempą.

„Greitis, lankstumas ir pažangus mąstymas leidžia mums formuoti ateities miestą. Vilnius – turtingiausias ir didžiausias tarp Baltijos šalių, o jam suteiktas Europos žaliosios sostinės vardas tik įtvirtina tvaraus ir į aukštą gyvenimo kokybę orientuoto miesto pozicijas. Per pastaruosius tris dešimtmečius Vilnius išaugo į modernų, kūrybišką ir įkvepiantį inovacijų centrą, sėkmingai konkuruojantį tarptautinėje arenoje“, – sako V. Benkunskas.

Tai, kad sostinė išgyvena auksinį laiką patvirtina ir tai, kad pirmą kartą istorijoje vienam gyventojui Vilniuje tenkanti BVP vertė viršija ES vidurkį. Šis pasiekimas yra išties įspūdingas, turint mintyje tai, kad prieš dešimtmetį Talinas buvo kone ketvirtadaliu turtingesnis nei Vilnius, o Rygos BVP vienam gyventojui buvo panašaus lygio kaip Vilniuje. 2024 m. preliminariais „Eurostat“ duomenimis, Rygos BVP vienam gyventojui siekė 77 proc. ES vidurkio, Talino – 96 proc., o Vilniaus BVP vienam gyventojui siekė 105 proc. ES vidurkio.

Svarbus žaidėjas technologijų rinkoje

Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės teigimu, reikšmingu sostinės plėtros katalizatoriumi išlieka technologijų sektorius – aukštųjų technologijų, finansinių technologijų (fintech), gyvybės mokslų, gynybos pramonės bei kitos inovacijų sritys. Dėl galimybių darbuotis šiose srityse į sostinę atvyksta ne tik kitų šalies miestų, bet ir užsienio valstybių gyventojai.

Tai, kad sostinė yra patraukli pasaulinėms korporacijoms ir talentams, rodo čia įkūrusios tokios kompanijos kaip „Moody’s“, „Nasdaq“, „Thermo Fisher“, „Vinted“ ir „Nord Security“. Be to, per dešimtmetį net 39 kartus paaugo technologijų startuolių ekosistema, o per paskutinius penkerius metus keturi iš jų tapo vienaragiais. Bendra šių startuolių ekosistemos vertė viršija 16 mlrd. JAV dolerių.

„Vilniuje dera aukšta gyvenimo kokybė, talentingi specialistai ir inovacijoms palanki aplinka. Tačiau šiandien, kai investuotojai jautriai reaguoja į pokyčius, ypač svarbu išlaikyti verslui palankias sąlygas. Tai, kad sostinė gali pasiūlyti tvirtą pagrindą augimui, patvirtina tokios sėkmės istorijos kaip „Vinted“ ar „Nord Security“. Miestas kryptingai investuoja į švietimą ir talentų pritraukimą, pasitelkdamas tokias iniciatyvas kaip „International House Vilnius“, – sako „Go Vilnius“ vadovė.

Gyvenimo kokybė: žalias ir laimingas miestas

Be visų jau išvardintų Vilniaus privalumų, verta paminėti ir tai, kad 2023 m. duomenimis, sostinė užima aukštą vietą gyvenimo kokybės reitinge ir nusileidžia tik Stokholmui, Kopenhagai, Oslui bei Liuksemburgui.

Patrauklų miestą jo gyventojams kuria švarus oras, mažas triukšmas bei saugumas. Vilniuje gerai prižiūrėtos viešosios erdvės bei gyvybingas kultūrinis gyvenimas. Net 61 proc. Vilniaus teritorijos sudaro žalieji plotai – parkai, pakrantės, miškai ir ežerai. 2025 m. paskelbtas Europos žaliąja sostine miestas investuoja į mobilią infrastruktūrą: čia važinėja daugiau nei 300 aplinkai draugiškų autobusų, kiekvienam prieinami 140 km dviračių takų, o elektromobilių įkrovimo stotelės integruotos tiesiog į gatvių apšvietimą.