„Vilnius Jazz“ 30-metis: ir klasika, ir šiuolaikinis džiazas

Pirmadienį buvo pristatytas vienintelis Lietuvoje šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz 2017“, šiemet minintis savo gyvavimo 30-metį. Festivalis vyks spalio 12-15 dienomis sostinės Rusų dramos teatre.

Festivalį pristatęs jo direktorius Antanas Gustys pasakojo, kad buvo samprotauta, kaip tas jubiliejinis festivalis turėtų atrodyti.

„Buvo kelios jo koncepcijos: pirmoji - surengti geriausių, ryškiausių džiazo grupių retrospektyvą, antroji - atsisakyti tos retrospektyvos, nesigręžioti į praeitį, o eiti drąsiai, tiesiai į priekį ir pristatyti ryškiausius šiandienos džiazo atstovus. Šią koncepciją ir pasirinkome. Taigi festivalyje nepamatysite jokių jubiliejiškumo ženklų - tortų, fejerverkų“, - kalbėjo A. Gustys.

Į Vilnių suvažiuos improvizacinės muzikos pažibos iš JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Švedijos, Olandijos, Islandijos ir Lietuvos.

Nedažnai „Vilnius Jazz“ scenoje pasirodo Islandijos atlikėjai. Šiemetis festivalis pristatys vieną iškiliausių šios šalies grupių - džiazo pianistės Sunos Gunlaugs (Sunna Gunnlaugs) trio. Anot kritikų, šios trijulės laimėjimai ir populiarumas liudija, kad Islandijos muzikos pasididžiavimas nėra tik Bjork ir „Sigur Ros“. Šis trio koncertuos spalio 10-ąją Piano.lt koncertų salėje. Tai - įžanginis festivalio koncertas.

Tikra „Vilnius Jazz“ sensacija taps Evano Parkerio (Evan Parker) trio iš JK. Ansamblio lyderis E. Parkeris tituluojamas vienu novatoriškiausių ir įdomiausių šių dienų saksofonininkų, naujų saksofono technikų išradėju, centrine europietiško „free“ džiazo figūra, kuriai meldžiasi jau kelios saksofonininkų kartos.

Trio nariai - laisvojo džiazo banginiai E. Parkeris (saksofonai), Beris Gajus (Barry Guy, kontrabosas) ir Polas Lytonas (Paul Lytton, perkusija) - kartu muzikuoja jau 45-erius metus, nesiliaudami eksperimentuoti ir tobulinti savo muzikinės kalbos. Juokaujama, kad jų aukštasis pilotažas muzikoje prilygsta brazilų miklumui futbolo aikštėje. Ši grupė tapo vienu žymiausių bei daugiausia gastroliuojančiu pasaulyje laisvojo džiazo kolektyvu.

Išgirsti Olandijos „Instant Composers Pool Orchestra“ (ICPO) bus įvykis džiazo publikai jau vien dėl to, kad šiame kolektyve tarp kitų korifėjų groja vienas jo įkvėpėjų - legendinis būgnininkas Hanas Beninkas (Han Bennink), šiemet minintis 75-metį. O ICPO šį sezoną švenčia kūrybinės veiklos 50-metį.

Šį olandų kolektyvą kartu su H. Beninku įkūrė šiemet miręs garsus džiazo pianistas ir kompozitorius Miša Mengelbergas (Misha Mengelberg), apsėstas „Fluxus“ idėjų.

Šiandien ICPO groja kelių kartų Olandijos improvizuotojai. Tai yra pusiau džiazo grupė, pusiau kamerinis orkestras su įsiterpusiais į jį styginių trio bei pučiamųjų kvintetu. Grupės muzika, anot kritikų, su niekuo nepalyginama. Jos užrašytus epizodus keičia spontaniškos improvizacijos, stulbinančios netikėtais minties posūkiais ir energijos proveržiais. Kompozicijų temas kuria visi orkestro muzikantai.

Festivalis pirmą kartą Lietuvoje pristatys prancūzų džiazo ketvertą - „Henri Texier Hope Quartet“.

Džiaze nedaug tokių ryškių kontrabosininkų kaip Henris Teksieras (Henri Texier), jau pusę amžiaus verdantis kaitriausių džiazo įvykių katile. Jis išmaišė visą Europą ir Afriką, grojo Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Japonijoje, Indijoje, Artimuosiuose Rytuose, sėmėsi įkvėpimo kine ir teatre, poezijoje ir fotografijoje, netgi cirko ir pirotechnikos mene.

Visų grupės narių biografijos ir diskografijos primena džiazo enciklopediją. Tačiau scenoje jie kas kartą tarsi gimsta iš naujo, stebindami išradingumu ir žaisme, virtuoziškumu ir jausmų išlydžiais. Patys muzikantai teigia jau per pirmąjį spontanišką savo susitikimą pajutę kūrybos pilnatvę ir tiesiog telepatišką artumą.

Jubiliejinį „Vilnius Jazz“ savo vizitu pagerbs ir amerikiečių elektroakustinės muzikos kūrėjas, trimitininkas, improvizuotojas, multimedijos artistas Robas Mazurekas (Rob Mazurek). Šiam nardančiam po įvairiausius stilistinius kontekstus menininkui jo kompozicijos ir daugiau kaip 60 kompaktinių plokštelių pelnė vieno įstabiausių savo kartos improvizuotojų šlovę.

„New York Times“, „Los Angeles Times“ ir „Chicago Tribune“ mini jo albumus geriausiųjų sąrašuose, jį liaupsina žurnalo „DownBeat“ kritikai, o „The Wire“ yra skyręs ne vieną savo viršelį, italų žurnalas „Musica Jazz“ išrinko Metų užsienio artistu.

R. Mazureko kūrybos arsenalas - nuo egzotiškų Amerikos čiabuvių melodijų iki keisčiausių garsinių eksperimentų, pasitelkus modulinį sintezatorių, elektroniką, klavišinius ir kompiuterį. Menininkas garsėja ir tuo, kad derina solo muzikavimą su savo video-, tapybos, litografijų ir skulptūrų parodomis, improvizuoja pagal grafines partitūras ir 3D litografijas.

R. Mazurekui kūrinius užsako solidūs Amerikos ir Europos festivaliai bei kitos institucijos, jo multimedijos projektus finansuoja prestižiniai JAV fondai.

Tarp rinktinių jubiliejinio „Vilnius Jazz“ projektų išgirsime dar niekada drauge nemuzikavusius prancūzų gitaristo Marko Dukrė (Marco Ducret) trio bei lietuvį, mūsų šiuolaikinio džiazo bei improvizacinės muzikos pasididžiavimą Liudą Mockūną, kurių koncertas įvyks spalio 15-ąją.

Vienas įdomiausių moderniojo džiazo kūrėjų M. Dukrė daug metų bendradarbiauja su L. Mockūnu - nuo grupės „Toxicum“ ir „Copenhagen Art Ensemble“ projektų iki improvizacijų dviese. Tandemas yra išleidęs ir duetų albumą. Tačiau dalytis scena M. Dukrė trio ir Liudui dar neteko.

Jau 21 metus gyvuojantis prancūzų trio pelnytai laikomas vienu šiuolaikinio džiazo lyderių. O L. Mockūnas yra dinamiškiausias Lietuvos džiazo kūrėjas, nuolat migruojantis per Europos festivalius ir džiazo klubus, pasirodantis su iškiliausiomis džiazo asmenybėmis bei randantis vis naujų kūrybos partnerių tarp Skandinavijos, Baltijos šalių, Portugalijos, Rusijos, Lenkijos ir kitų kraštų muzikantų.

Festivalyje koncertuos devynios lietuvių džiazo grupės.

Lietuvai jubiliejiniame festivalyje, be L. Mockūno, atstovaus vienas įdomiausių šiandien džiazo trio „Infiltrators“, suvienijęs tris talentingus eksperimentuotojus - klavišininką Dmitrijų Golovanovą, saksofonininką Janą Maksimovičių ir perkusininką Arkadijų Gotesmaną.

ELTA