Vilniuje pradėjo veikti pirmoji maisto atiduotuvė Europoje

„Maisto bankas“ Vilniuje, Konstitucijos pr., įgyvendino projektą – atidarė maisto atiduotuvę, kurioje nepasiturintys žmonės gali rinktis produktus kaip įprastoje parduotuvėje, tačiau viskas čia – nemokamai. Siekiant mažinti maisto švaistymą, atiduotuvės produktai – tai nuo sunaikinimo išgelbėtas, bet vis dar tinkamas vartoti maistas.

„Kiekvienas žmogus norėtų maistą pasirinkti pats, jausdamasis kaip įprastoje parduotuvėje, o ne laukti maisto davinių eilėse prie sandėlių... Nes ir tie žmonės nusipelno pagarbos. Šiais laikais vis dar gajūs mitai, kad parama aktuali tik priklausomybių turintiems žmonėms ar tinginiams, tačiau „Maisto bankas“ mato visai kitokią realybę. Maisto pasiimti ateina mažas pajamas gaunantys dirbantieji, daug neįgaliųjų, senjorų, vienišų ar kelis vaikus auginančių mamų“, –  teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Anot jo, panašus atiduotuvės – parduotuvės konceptas paplitęs ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, keletas panašių vietų yra ir Europoje, tačiau ten reikia susimokėti simbolinį mokestį, o čia viskas nemokamai. 

Pasak „Maisto banko“ savanorės Reginos Zdanavičienės, panašus maisto atidavimo principas sunkiai besiverčiantiems asmenims buvo taikomas ir seniau, kai paramos gavėjai produktus atsiimdavo Paneriuose. Tačiau Regina pažymi, kad maisto atiduotuvėje, kuri įsikūrusi Konstitucijos pr., sąlygos yra daug geresnės. „Iš pradžių atiduotuvė vadinosi savaitinis dalinimas, žmonės turėdavo laukti savo eilės lauke per didžiausią kaitrą ar šaltį, o dabar turime patalpas, kur paramos gavėjai paskirtu laiku gali atsiimti savo duoklę „Maisto banko“ patalpose“, – pasakojo R. Zdanavičienė.

Maisto kiekis yra ribotas, kiekvienam žmogui stengiamasi skirti apie 5 kilogramus įvairių maisto produktų – tai daržovės ir vaisiai, pieno, mėsos produktai ir ilgo galiojimo produktai kaip įvairių rūšių kruopos, makaronai, ryžiai. „Maisto banko“ savanoriai kiekvieną dieną atiduotuvėje turi gautą maistą apskaityti, išrūšiuoti ir sudėti į lentynas pagal kategorijas. „Dažniausiai į atiduotuvę ateiname apie pirmą valandą dienos, laukiame kol vairuotojai atveš paaukotus maisto produktus iš prekybos tinklų, o tada sprendžiame prie kokio baro dirbsime. Maistas kiekvieną dieną skirtingas, kiekis ir įvairovė priklauso nuo „Maisto bankui‘‘ aukojančių įmonių“, – dalinosi jau beveik dvejus metus savanoriaujanti R. Zdanavičienė. 

Anot organizacijos vadovo Simono Gurevičiaus, su maisto švaistymo problema „Maisto bankas“ dirba jau kelerius metus, tačiau tik dabar pastebi perteklinio maisto turinčių partnerių sąmoningumą. „Mūsų ambicija – tapti vieta, kurioje renkasi visi, neabejingi maisto nešvaistymo tematikai. Tad kartu su šios atiduotuvės atidarymu mes atveriame savo organizacijos duris visuomenei. Kviečiame čia užeiti kiekvieną, kuriam rūpi daugiau sužinoti apie maisto švaistymą, pamatyti, kokie maisto produktai yra išsaugomi, prisidėti savanoriaujant“, – pranešime spaudai atviravo S. Gurevičius. 

Didėjant poreikiui, atiduotuvėje yra didinamas paramos gavėjų skaičius. „Norinčių žmonių tikrai daugėja, iš pradžių būdavo iki dvidešimt paramos gavėjų, dabar sulaukiame net aštuoniasdešimt. Tačiau ne visi ateina atsiimti savo davinio, todėl kartais maisto lieka“, – redakcijai pasakojo R. Zdanavičienė. 

„Maisto bankas“ teikia vienkartinę socialinę paramą maisto produktais, tuo atveju, jei šeimą (asmenį) gauti maisto paketą siunčia savivaldybės socialinės paramos skyrius ar įstaiga. Jei parama reikalinga ilgesniam laikui, paramos gavėjai yra nusiunčiami pas savivaldybės socialinius darbuotojus.