Vilniuje planuojama daugiau vaizdo kamerų, motyvacinės priemonės pareigūnams

Vilniuje planuojama įrengti daugiau vaizdo stebėjimo kamerų, taip pat numatyti motyvacines priemones pareigūnams, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Po susitikimo su sostinės ir policijos vadovais ministrė taip pat pranešė, jog Vilniuje bus siekiama išbandyti modelį kovai su narkotinių medžiagų vartojimu tarp moksleivių.

„Kalbant apie kriminogeninės situacijos suvaldymą, procesus Vilniaus mieste, mes aptarėme, kad reikėtų daugiau papildomai kamerų“, – žiniasklaidai po susitikimo sakė A. Bilotaitė.

„Pagrindinė žinia, kad sutarėme su Policijos departamentu nesistumdyti atsakomybėmis, nesakyti, čia yra jūsų, čia yra mūsų sritys, bet iš tikrųjų kooperuotis ir tas problemas spręsti kartu, susitelkiant ir resursus, ir žmogiškuosius išteklius“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Generalinis komisaras Renatas Požėla sakė pasiūlęs merui policijai didesniais pajėgumais dalyvauti darbo grupėse savivaldybėje, sprendžiant visuomenės saugumo klausimus.

Susitikime taip pat aptarti priedangų, dūmų detektorių, kovos su nelegaliais sienų piešiniais ir kiti klausimai.

Apie narkotikų žalą kalbės pamokose

Ministrė taip pat teigė, jog buvo sutarta dėl bandomojo modelio Vilniaus mieste kovai su narkotikų vartojimu. A. Bilotaitės teigimu, tai „leistų panaudoti atitinkamas priemones, kurios šias problemas spręstų“.

Išbandžius šį modelį Vilniuje, būtų vertinamas jo efektyvumas.

R. Požėlos teigimu, policija šią savaitę Vidaus reikalų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms yra išsiuntusi priemonių planą dėl saugumo mokyklose.

„Šiuose pasiūlymuose mes kalbame ir apie fizinius barjerus, ir apie kitas priemones, kurios bendrąja prasme stiprintų bendrojo ugdymo įstaigų saugumą“, – sakė jis.

Pasak Vilniaus mero, narkotikų vartojimo švietimo įstaigose problema yra viena pagrindinių. Pasak jo, itin svarbu mažinti tiek pasiūlą, tiek paklausą.

„Kas priklauso nuo savivaldybės, mes investuosime pinigus į švietimo įstaigų perimetro saugojimą, kad į jas nepatektų svetimi asmenys. Tai yra tvorų atsiradimas, atsiradimas sistemų, kurios stebėtų visą mokyklų teritoriją, vaizdo kameros, kurios būtų pajungtos į policijos duomenų centrą“, – kalbėjo Vilniaus meras.

Savivaldybė rengiasi dirbti siekiant mažinti paklausą šviečiant vaikus, tėvus ir mokytojus, supažindinti su pasekmėmis.

„Nuo rugsėjo prasideda privalomosios pamokos mokyklose sveikos gyvensenos, kurios turės, aišku, platų savo turinį, bet viena iš jų bus ir psichotropinių medžiagų vartojimas, jų žala ir visa prevencinė veikla“, – kalbėjo meras.

R. Požėlos teigimu, matoma problema, jog „jaunimas tikrai nelabai suvokia žalos, kokią kelia narkotikai“.

„Jiems atrodo tai nekaltas pakvailiojimas“, – teigė generalinis komisaras.

Jo teigimu, pareigūnai eina į mokyklas ir aiškina apie teisinę atsakomybę už narkotikų turėjimą, tačiau pasigendama sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimo, kad šie galėtų papasakoti apie žalą sveikatai. Taip pat, pasak policijos vadovo, problemą galėtų spręsti moksleivių užimtumo didinimas.

Policininkams – motyvacinis paketas

Pasak ministrės, kalbėta apie „motyvacinį paketą“ pareigūnams, nes Vilniui išsiskiriant brangesniu pragyvenimu, čia jų pritraukimo problema yra itin opi.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Vilniuje dirba apie 700 policijos pareigūnų, neužpildyta apie ketvirtadalis pareigybių.

V. Benkunskas sakė, jog iki šiol mieste buvo skatinami mokytojai ir gydytojai, tačiau bus ieškoma tokių priemonių ir policijos pareigūnams.

„Čia stebuklų kažkokių nėra – yra papildomas finansinis priedas prie algos, yra kitos skatinimo priemonės, ką mes dabar turime su kitomis profesijomis, tai nemokamas viešasis transportas, nemokamas renginių lankymas – tam tikros minkštosios priemonės, kurios gyvenimą mūsų mieste gali padaryti patogų“, – sakė sostinės meras.

Jo teigimu, konkrečios priemonės turėtų paaiškėti „artimiausiais mėnesiais“, po diskusijų.

R. Požėla sakė pristatęs kitų savivaldybių patirtį šiuo klausimu. Šiuo metu Lietuvoje yra šešios savivaldybės, kurios finansuoja būsimuosius pareigūnus, skiria jiems lėšų būstui įsigyti, o pareigūnai įsipareigoja tam tikrą laikotarpį dirbti tos savivaldybės teritorijoje.

Jo teigimu, jau trečius metus pareigūnams skiriamas „sostinės priedas“ – 150 papildomų eurų policininkams.

„Tai motyvuoja, tačiau matome, kad pagal kitų savivaldybių gerąją praktiką, galbūt tų priemonių motyvacinių galėtų atsirasti ir daugiau“, – sakė generalinis komisaras.

Kriminogeginė situacija – įprasta

A. Bilotaitė pabrėžė, kad nors sostinėje jaučiamas policijos pareigūnų trūkumas, tai nesudaro iššūkių Vilniaus saugumui.

„Mes nepatiriame kažkokių iššūkių, susijusių su reagavimo laiku. Pareigūnai atvyksta laiku į visus įvykius“, – kalbėjo ji.

Policijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje stebimas 8,6 proc. užregistruotų nusikalstamų veikų augimas yra siejamas su augančiu nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičiumi.

Pasak V. Benkunsko, kriminogeninė situacija Vilniuje yra „išpūstais burbulais paverčiama“. Jis patvirtino, kad pareigūnų reakcijos laikas, turint galvoje sostinės dydį, „atrodo gan sklandžiai“.

„Vilnius nėra niekuo išskirtinis ir tos tendencijos, aišku, nėra niekuo kažkokios ypatingos“, – sakė meras.

Pasak jo, panaikinus Vilniaus taborą, buvusį narkotikų platinimo tašku sostinėje, ši nelegali veikla persikėlė į kitas miesto vietas.

„Žinia yra ta, kad Policijos departamentas tas vietas žino, jas fiksuoja ir dirba su jomis, kad tie židiniai būtų išnaikinti“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Jo teigimu, policija yra suvaldžiusi tokią neteisėtą veiklą Šeškinėje, kur ji buvo sukėlusi didelį gyventojų susirūpinimą.

„Žinojimas yra viena, bylos atidavimas į teismą yra kita. Reikalingas kruopštus darbas, reikalingi įrodymai. Reikia pripažinti, kad ir ana pusė teisiškai tobulėja“, – apie organizuotų narkotikų platintojų užkardymo iššūkius sakė policijos vadovas.

Kovai su graffiti – kameros

V. Benkunsko teigimu, Vilnius artimiausiu metu žada skirti dėmesį neteisėtų grafičių prevencijai, tam tikimasi ir policijos bendradarbiavimo padedant sulaikyti vandalus.

„Mes ruošiamės investuoti daug lėšų į mūsų viešųjų erdvių, pastatų tvarkymą, gatvių infrastruktūros priežiūrą ir akivaizdu, kad sutvarkytos erdvės, jeigu jos po savaitės yra ištepliojamos ir taip suteršiamos, tai yra ir estetinė žala, bet visų pirma, tai yra finansinė žala mūsų viešajam turtui“, – kalbėjo meras.

Taip pat kalbėta apie naktinį sostinės gyvenimą, kai, jo teigimu, „įvyksta tie didieji blogieji dalykai“. Miestas, V. Benkunsko teigimu, rengiasi būti tarpininku reguliuojant santykius tarp centrinės miesto dalies gyventojų ir verslų, kam irgi tikimasi policijos dėmesio.

R. Požėlos teigimu, su savivaldybe sutarta, jog kovojant su naktį įvykdomais pažeidimais bei grafičiais efektyviausia priemonė yra vaizdo stebėjimo priemonės.

Šiuo metu Vilniuje yra 330 vaizdo stebėjimo kamerų, naujų kamerų įrengimui savivaldybė ketina skirti 1 mln. eurų papildomą finansavimą.

V. Benkunsko teigimu, bus siekiama, kad mieste neliktų „juodųjų zonų“, ypač žmonių lankomose teritorijose.

„Mes tikrai daug investuosime, kad visos savivaldybės švietimo įstaigos turėtų vaizdo stebėjimo kamerų sistemas. Dalis jų turi, bet ne visos“, – sakė jis.

Šiuo metu vyksta konkursas papildomoms 80 kamerų, tikimasi jas pradėti diegti artimiausiu metu.

Dar viena aktualija, pasak policijos vadovo, yra paminklų ir memorialų stebėjimas, nes visoje Lietuvoje paskutiniu metu prieš juos pasitaiko išpuolių.

Siūlo sudaryti socialinės rizikos asmenų sąrašus

A. Bilotaitės teigimu, kalbėta ir apie socialinės rizikos asmenis, kurie tinkamai nesirūpina priešgaisrine sauga. Pasak ministrės, asmenys, turintys netvarkingą įrangą namuose ir negebantys užtikrinti, jog namuose veiktų dūmų detektorius, turėtų būti įtraukiami į specialius sąrašus.

„Turi būti sudaromi sąrašai tokių asmenų ir turi būti nuolatos tie asmenys tikrinami, pasižiūrima, ar tie žmonės turi tuos detektorius, ar žino, kad ta visa įranga yra saugi, tam, kad mes galėtume išvengti labai skaudžių situacijų, kai žūsta žmonės“, – sakė ministrė.

Pernai Vilniuje gaisruose žuvo keturi žmonės, o nuo 2023 metais per pirmus keturis mėnesius – jau penki.

Susitikime pabrėžta būtinybė savivaldybei skirti didesnį dėmesį dūmų detektorių įrengimui, taip pat platesniam socialinių paslaugų srities darbuotojų įtraukimui.

Ministrė pabrėžė, jog per siauros gatvės negali tapti kliūtimi gelbėtojams, vykstantiems gelbėti turto ir gyvybių.  

Taip pat susitikime aptartos priedangos. Jų, ministerijos teigimu, sostinėje yra 204 priedangos, čia tilptų 246 140 arba apie 41 proc. vilniečių.

Ministrės teigimu, tai yra puikus rodiklis lyginant su kitomis savivaldybėmis, tačiau darbai didinant priedangų skaičių neturėtų sustoti. Siekiama, jog Vilniuje priedangų būtų tiek, kad tilptų 60 proc. gyventojų.

Sostinėje šiuo metu yra įrengta 40 gyventojų perspėjimo sirenų, planuojama įrengti dar 50.