Vilniuje – išskirtinė istorija: du kartus galėjo būti bandoma užgrobti valstybinę žemę, kvepia ir trečiu bandymu

Vilniuje, Oslo gatvėje, galima rasti išskirtinį valstybinės žemės lopinėlį – jis du kartus buvo išnuomotas tai pačiai bendrovei ir abu kartus teismai pripažino, kad nuomos sutartys turi būti nutrauktos. Žemę išsinuomojusi bendrovė „SKR Baltic“ priklauso verslininkui Sauliui Skrebei, kurio pavardė žiniasklaidoje pastarąjį dešimtmetį linksniuota dėl parodyto Seimo narių dėmesio ir sąsajų su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT), kuri abu kartus ir prisidėjo prie žemės nuomos sutarčių sudarymo.

Tarp Lazdynų, Panerių ir Krasnuha nuo sovietmečio vadinamos Savanorių prospekto dalies esantis žemės sklypas yra patogioje pozicijoje. Šalia yra svarbios transporto arterijos, kuriomis greitai galima pasiekti oro uostą, automagistralę į Kauną, už kelių minučių ir Vilniaus centras. Viena bėda – šis žemės sklypas yra valstybinis.

Ant pastarosios žemės stovi šiltnamiai, kurie bent iš pažiūros yra nenaudojami. Šie šiltnamiai priklauso bendrovei „SKR Baltic“, kurią valdo S. Skrebė, turėjęs ryšių su buvusiu aukštu NŽT darbuotoju Vaidu Pakalka, taip pat, anot žiniasklaidos, tvarkant reikalus sulaukęs ir buvusių Seimo narių užtarimo.

„SKR Baltic“ du kartus buvo išsinuomojusi valstybinę žemę, ant kurios stovi jos šiltnamiai, su oficialiu tikslu vykdyti žemės ūkį. Tačiau abu kartus žemės ūkiu nebuvo užsiimta, užtat buvo rengiamas detalusis planas, kurio paskirtis galėjo būti pakeisti žemės paskirtį, galiausiai, pasinaudojus įvairiais teisiniais viražais, ją paversti bendrovės nuosavybe, o vėliau, sprendžiant pagal prieinamą teismų medžiagą, vietoje šiltnamių čia galėjo atsirasti prekybos centras ar kiti objektai. Kad žemė nenaudojama pagal paskirtį, abu kartus konstatavo teismai.

Tuo ši istorija nesibaigė – šiuo metu, Alfa.lt žiniomis, „SKR Baltic“ ieško būdų trečiąjį kartą išsinuomoti valstybinę žemę arba kitais būdais ją realizuoti.

Ilga kova

Teisiniai disputai dėl Oslo gatvėje esančio valstybinės žemės sklypo vyksta daugiau nei dešimtmetį. Chronologiškai žvelgiant į visus įvykius, kyla klausimų dėl NŽT ir Vilniaus savivaldybės kompetencijų, taip pat ir dėl „SKR Baltic“ sėkmės.

Portale Tv3.lt prieš septynerius metus publikuotame straipsnyje nurodoma, kad sovietmečiu šis sklypas su šiltnamiais priklausė Panerių gėlininkystės ūkiui, tačiau atkūrus nepriklausomybę buvo leista šiltnamius privatizuoti bendrovės „Panerys“ darbuotojams, o šios bendrovės pagrindiniu akcininku galiausiai tapo bendrovė „SKR Baltic“.

Pagal to meto įstatymus šiltnamiai buvo laikomi laikinaisiais statiniais, tačiau situacija pasikeitė 2002 m., kai nustatyta, kad didesnius nei 50 kv. m pamatus turintis šiltnamis jau yra laikomas visaverčiu pastatu. Paradoksas – nors šiltnamiai tuo metu priminė statybinį laužą, Registrų centre jie buvo įregistruoti kaip nekilnojamasis turtas.

2007 m. vasarį „SKR Baltic“ be aukciono iš NŽT 25 metų laikotarpiui išsinuomojo du 0,79 ha ir 7,74 ha valstybinės žemės sklypus. Nuomos tikslas – šiltnamių, kurie stovėjo šioje žemėje, eksploatavimas. Tų pačių metų balandį bendrovei išnuomotas dar vienas nedidukas, 0,0673 ha, žemės sklypas – garažui, kuro rezervuarui ir kolonėlėms eksploatuoti.

Nuomos sutartyje buvo iškelta sąlyga – valstybinė žemė išnuomojama tam, kad būtų eksploatuojami ant jos stovintys šiltnamiai. Tačiau, kaip vėliau nustatė kelios institucijos ir teismai, „SKR Baltic“ net neketino šiltnamių naudoti žemės ūkiui, iškart ėmė rengti detalųjį planą.

Alfa.lt nepavyko atsekti, kada tiksliai prasidėjo „SKR Baltic“ nemalonumai, tačiau maždaug 2008 m. Vilniaus apylinkės prokuratūra inicijavo valstybinės žemės ir šiltnamių naudojimo patikrinimą, kurį atliko tuo metu dar gyvavusi Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA). Atlikus šį patikrinimą konstatuota, kad šiltnamiai – apleisti ir nenaudojami, žemėje auga ne daržovės, o piktžolės.

VAVA 2009 m. pradžioje nutraukė 0,79 ha ir 7,74 ha žemės sklypų nuomos sutartis, kurias NŽT sudarė su „SKR Baltic“. Toks sprendimas buvo ginčijamas teismuose, tačiau 2011 m. kovą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad nuomos sutartys nutrauktos pagrįstai; „Ieškovas, nepakeitęs sutarties ir ėmęsis rengti detalųjį planą, veikė savo rizika, neteisėtai ir negali turėti ateityje su tuo susijusių pagrįstų lūkesčių, jo interesus ginti nėra teisėto pagrindo“, – tąkart konstatavo teismas.

Išnuomojo du kartus

Nežinia, tyčia ar netyčia, S. Skrebės bendrovei labai padėjo NŽT ir Vilniaus savivaldybė. Nors nuomos sutartys buvo panaikintos, dėl jų vyko teismai, šios dvi institucijos leido „SKR Baltic“ toliau vykdyti detaliojo planavimo veiksmus. Viskas baigėsi tuo, kad 2010 m. birželio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą, kuriuo prie 0,0673 ha žemės sklypo, skirto garažui, kuro rezervuarui ir kolonėlėms eksploatuoti, buvo prijungti tie patys 0,79 ha ir 7,74 ha žemės sklypai, kurių nuomos sutartys buvo nutrauktos. Kadangi nuomos sutartis su „SKR Baltic“ vis dar galiojo, po tokio tarybos sprendimo imta spręsti, ar šiai bendrovei vis dar priklauso teisė į žemę – juk senojo 0,0673 ha sklypo nebeliko. Partijos būta rizikingos, tačiau 2012 m. liepą NŽT buvo priimtas sprendimas iš trijų sklypų suformuotą vientisą sklypą išnuomoti tai pačiai „SKR Baltic“.

Tokia situacija, kai bendrovei, kuri nevykdė žemės ūkio veiklos, vėl buvo išnuomota ta pati žemė, neliko nepastebėta. Šįkart, Alfa.lt žiniomis, sureagavo jau Generalinė prokuratūra, kuri, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, kad būtų panaikinta ir antroji valstybinės žemės nuomos sutartis.

Sunku pasakyti, kiek laiko „SKR Baltic“ galėjo naudotis valstybine žeme, tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta ir antroji nuomos sutartis, buvo priimtas tik 2018 m. balandžio pabaigoje – praėjus beveik šešeriems metams po sutarties sudarymo.

Spalvinga asmenybė

Galima spekuliuoti, kad NŽT ir Vilniaus savivaldybė su Oslo g. 1 esančiu valstybinės žemės sklypu nesusitvarkė dėl valdininkų nekompetencijos, darbo krūvio, žmogiškųjų išteklių trūkumo ar kitų priežasčių. Tačiau pažvelgus, kam priklauso „SKR Baltic“, galima įtarti, kad minimose institucijose valdininkai gal ir tyčia užmerkė akis prieš bendrovės elgesį.

„SKR Baltic“ vieninteliu akcininku ir vadovu yra verslininkas Saulius Skrebė, taip pat valdantis bendrovę „SKR grupė“. S. Skrebė per praėjusį dešimtmetį ne kartą buvo įvairiomis aplinkybėmis minimas žiniasklaidoje, dažnai šios aplinkybės nebūdavo pačios geriausios.

2014 m. portale Tv3.lt (tuomet – dar Balsas.lt) paskelbtame straipsnyje teigiama, kad S. Skrebės interesus, siekiant susitvarkyti nesutarimus su NŽT, ginti stojo trys tuometiniai Seimo nariai – Valerijus Simulikas, Eduardas Šablinskas ir Edvardas Žakaris.

O 2016 m. pradžioje prieš Vilniaus apygardos teismą stojo buvęs NŽT direktoriaus pavaduotojas, laikinai ėjęs ir NŽT vadovo pareigas, V. Pakalka, kaltintas, o vėliau ir nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Kaltinimai V. Pakalkai buvo pateikti dėl to, kad buvęs valdininkas sudarė taikos sutartį su bendrove „Alvilė“, pagal kurią šiai bendrovei buvo sutikta sumokėti 2,3 mln. eurų, kad ši atsisakytų pretenzijų teisme dėl neteisėtai išnuomotos žemės ir patirtų nuostolių („Alvilė“ buvo Vilniuje išsinuomojusi maždaug 33 ha valstybinės žemės, kurioje vystė NT projektus, tačiau po 10 metų žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, todėl bendrovė prašė atlyginti veltui per dešimtmetį atliktas investicijas).

Tokiam V. Pakalkos pasirašytam dokumentui prieštaravo pati NŽT, bendromis pastangomis užkirtusi kelią šiai taikos sutarčiai. Vėliau paaiškėjo, kad pasielgta protingai – teismas „Alvilės“ patirtus nuostolius įvertino tik maždaug 260 tūkst. eurų.

Bylos metu paaiškėjo, kad V. Pakalkos bendrovei galėjo būti atseikėta 15 proc. nuo sumos, kurią „Alvilė“ turėjo gauti taikos sutartimi. Tačiau pats V. Pakalka 2016 m. portalui Alfa.lt teigė, kad ši byla – tai buvusio verslo partnerio, „Alvilės“ bendrasavininkio S. Skrebės „dovana“ jam už tai, kad V. Pakalka davė S. Skrebei nepalankius parodymus.

Portalas 15min.lt tais pačiais metais skelbė, kad taikos sutarties iniciatoriumi buvo S. Skrebė, jo tuomet veikusiai bendrovei „SKR Invest“ galėjo būti pažadėta 40 proc. nuo sumos, kurią būtų gavusi „Alvilė“. Parodymus šioje byloje teko duoti ir pačiam verslininkui, kurį kartu parodymus davę verslo partneriai kaltino suklastojus dokumentą.

Portale Tv3.lt galima rasti ir 2015 m. paskelbtą straipsnį, kuriame teigiama, kad S. Skrebė į teismą padavė savo brolį Mindaugą. Brolį verslininkas kaltino negrąžinant pusės milijono litų skolos, o brolis, anot straipsnio, kreipėsi į prokurorus, įtardamas, kad S. Skrebė suklastojo dokumentus. Tame pačiame straipsnyje teigiama, kad konfliktiški verslininko santykiai buvo ir su tėvais, kuriuos esą grasino senatvėje palikti prie konteinerio.

Istorija nesibaigė

Alfa.lt pamėgino išsiaiškinti, kokia šiuo metu yra tiek Oslo g. 1 esančio žemės sklypo, tiek ant jo stovinčių šiltnamių padėtis. Nuvažiavus paaiškėjo, kad bent vizualiai šie šiltnamiai atrodo apleisti ir nenaudojami, o kas vyksta jų viduje, išsiaiškinti nepavyko.

S. Skrebė, kaip pavyko išsiaiškinti, vis dar turi planų kaip nors realizuoti šiuos šiltnamius ir valstybinę žemę – patyrinėjus pavyko rasti kelias „SKR Baltic“ inicijuotas bylas, kuriose bandoma pakeisti su valstybiniu žemės sklypu susijusią situaciją, o kartu galbūt ir atverti galimybes trečiąkart išsinuomoti šią žemę arba bent jau perkelti šiltnamių problemą kitoms bendrovėms.

Alfa.lt pavyko rasti bent tris bylas, kuriomis „SKR Baltic“ siekia pakeisti esamą padėtį. Visos jos nagrinėjamos arba buvo nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Vos prieš kelias savaites, sausio 13 d., Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą byloje, kurioje S. Skrebės bendrovė bandė gauti leidimą pakeisti ant valstybinės žemės stovinčių šiltnamių paskirtį. „SKR Baltic“ 2019 m. prašė NŽT, kad ši duotų sutikimą pakeisti šiltnamių paskirtį į „paslaugų, kitos paskirties pastatų“, taip pat atlikti kapitalinį remontą. Tačiau NŽT atsisakė duoti tokį sutikimą, nurodydama pagrindinę priežastį: „pakartotinis pastatų paskirties keitimas dirbtinai sukurtų faktinį pagrindą valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutarčiai“.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė palaikė NŽT poziciją, sausio 13 d. „SKR Baltic“ ieškinys buvo atmestas. Tačiau toks sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis gali būti apskųstas.

Dar anksčiau „SKR Baltic“ teismo prašė leisti be NŽT žinios parduoti ant valstybinės žemės stovinčius šiltnamius. Šiam ieškiniui NŽT taip pat prieštaravo, teigdama, kad naujas šiltnamių savininkas kartu gaus ir teisę į valstybinę žemę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkritį šį ieškinį taip pat atmetė, tačiau „SKR Baltic“, nepatvirtintomis žiniomis, nepalankų sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Alfa.lt duomenimis, vienas iš tokio „SKR Baltic“ nepalankaus sprendimo argumentų galėjo būti prielaida, kad S. Skrebės bendrovė mėgina sukurti situaciją, kai šiltnamiai būtų parduoti kitai to paties verslininko bendrovei, tačiau naujam juridiniam asmeniui ankstesni teismų sprendimai negaliotų, būtų galima vėl bandyti nuomotis žemę.

Turimomis žiniomis, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas dar vienas „SKR Baltic“ pateiktas ieškinys, kuriuo bandoma valstybinę žemę išsinuomoti trečiąkart, motyvuojant tuo, kad šiltnamiai yra geros būklės, tik juos reiktų rekonstruoti, o rekonstrukcijai reikia išsinuomoti valstybinę žemę.

Alfa.lt pabandė paties S. Skrebės pasiteirauti, kokie verslininko tolimesni planai, susiję su Oslo g. 1 esančiais šiltnamiais ir valstybine žeme. Tačiau kelioms bendrovėms vadovaujantis S. Skrebė, kaip paaiškėjo, gerai saugo savo privatų gyvenimą – asmeniniai jo kontaktai nėra pasiekiami, o paskambinus „SKR Baltic“ nurodytu telefonu ir pasiteiravus dėl galimybės pabendrauti su pačiu vadovu buvo duotas lakoniškas atsakymas, kad kreipiamasi „ne ten“.

Vilniaus miesto savivaldybė ir NŽT, anksčiau svarbiai prisidėjusios prie žemės nuomos sutarčių sudarymo, vertingos informacijos irgi negalėjo suteikti. Pasiteiravus savivaldybės, ar per pastaruosius metus buvo imtasi kokių nors veiksmų dėl Oslo g. 1 esančios valstybinės žemės, taip pat ar buvo atlikti kokie nors detaliojo plano šioje vietoje pakeitimai, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Raimonda Rudukienė informavo, kad ši valstybinė žemė yra patikėta NŽT globon, todėl savivaldybė nei jos atimti, nei išnuomoti negali, o detaliųjų planų korektūrų, susijusių su šiuo sklypu, nuo 2018 m. balandžio nebuvo.

NŽT duomenų apie šį neįprastą valstybinės žemės sklypą kol kas nepateikė. Alfa.lt dar praėjusį antradienį pasiteiravo, ar buvo imtasi kokių veiksmų dėl Oslo g. 1 esančio žemės sklypo, tačiau kol kas tebuvo gautas atsiprašymas, kad informacijos apimtis yra labai didelė, duomenys vis dar analizuojami.

Alfa.lt