Vilniuje išbandomi pažangūs želdinių laistymo būdai

Keičiantis klimatui vis dažniau pasitaikančios neįprastos karščio bangos vargina ne tik žmones, bet ir mieste esančius augalus. Kad tokiomis sąlygomis jie išgyventų, Vilniuje išbandomi pažangūs laistymo būdai, kurie padeda ne tik pagerinti sąlygas augalams, bet ir efektyviau naudoti resursus želdinių priežiūrai.

Laistoma naktį

„Įprastai lietuviškos vasaros būdavo lietingos, vėsios ir tik liepą ar rugpjūtį būdavo karščiau. Šiuo metu matome pasikeitusią situaciją – jau nuo gegužės augalus vargina karštis, kuris mieste – dar didesnis. Augalams sunku prisitaikyti, jaunų liepų lapai net susisukę, nors drėgmės  pakanka, bet kaista nuo šalia esančių kietų dangų“, – pastebėjo „Vilniaus miesto parkų“ ekologė Vaiva Marozienė.

Anot jos, suvokiant ateities perspektyvą laistymo poreikis tik didesnės, o miestuose geriau augs karštį ir vandens trūkumą pakeliančios augalų rūšys.

Miesto želdynus prižiūri įmonė „Stebulė“. Karštomis dienomis į miestą išvažiuoja dešimt vandenvežių, kurios per parą išlaisto apie 320 kubinių metrų vandens. Tokį kiekį vandens keturių asmenų šeima suvartoja per daugiau nei trejus metus.

Laistoma dažniausiai naktimis, kad augalai spėtų sugerti kuo daugiau vandens ir jis neišgaruotų. Taip pat, kad vandenvežės netrukdytų gyventojams, įprastam eismui.

Įrengia laistymo sistemas

Palengvinti augalų priežiūrą miesto želdynuose nuo praėjusių metų pradėtos diegti laistymo sistemos. Jos įrengtos prie Santariškių žiedinės sankryžos gėlyno, Pašilaičiuose – Žemynos gatvėje esantis gėlynas, Justiniškėse – Sigito Gedos alėjoje, gėlyne prie Taikos ir Rygos gatvių sankirtos.

Artimiausiu metu planuojama įrengti laistymo sistemas ir ant apželdinto Lazdynų baseino stogo, miesto darže – gėlyne prie prekybos centro „CUP“ (Šnipiškių g.), Goštauto gatvės žiedinėje sankryžoje (prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro), Žirmūnų gatvės pradžios žiedinėje sankryžoje, Antakalnio ir Olandų gatvių žiedinėje sankryžoje (netoli Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios), Konstitucijos prospekto ir Narbuto gatvės žiedinės sankryžos gėlyne.

Išbandomos naujos priemonės

Sostinėje išbandomi ir naujoviški laistymo būdai. Vienas iš jų – hidroblokai. Tai pagal specialią technologiją iš akmens vatos pagaminta vandenį kaupianti talpa. Ji įkasama į žemę prie augalų ir įdrėkinama. Vienu metu toks blokas gali sugerti 120 l vandens. Drėgmę jis po truputį atiduoda augalui. Atsižvelgiant į dirvožemio drėgmės rodiklius, talpa pildoma vandeniu.

Vilniuje tokie hidroblokai buvo įkasti dvejose vietose – prie Belmonto ir S. Batoro gatvių sankryžos ir Naugarduko gatvėje. Anot išbandančių šį metodą„Stebulės“ specialistų, dirvožemio drėgnumas buvo matuojamas specialiais sensoriais ir jie parodė, kad augalams drėgmės pakanka apie du mėnesius.

Panašiu principu veikia ir specialios granulės, kurios naudojamos kai kuriuose miesto želdynuose. Granulės įbrinkinamos ir sumaišomos su dirvožemiu. Savo drėgmę augalams jos atiduoda palaipsniui, o lietui palijus – sugeria vandenį ir vėl jj po truputį atiduoda dirvožemiui ir augalams. Per laiką granulės suyra.

Žali maišai – augalų laistymui

Vietose, kuriose reikia staigiai gaivinti džiūstančius augalus, sudėtinga privažiuoti su vandenvežėmis, ar tiesiog nuolatinis augalų laistymas kelia per daug triukšmo gyventojams, statomi laistymo maišai. Tai vandeniui nedaug pralaidžios medžiagos maišai, kurie pastatomi prie augalų, medžių, į juos supilama apie 75–85 l vandens, kuris po truputį laša. Visas vanduo išbėga maždaug per parą. Taip augalai po truputį gauna drėgmės, jis geriau susigeria, nes vienu kartu liejant didelį kiekį vandens, jis nubėga į kraštus, ne visas susigeria prie augalo.

Užpildyti laistymo maišus reikia kartą per parą. Tokių maišų Vilniuje pastatyta apie 160. Jais laistomi augalai Pylimo ir Maironio gatvėse, Šnipiškių aikštėje ir kitose Vilniaus vietose – priklausomai nuo poreikio.

Ar augalai ištroškę pasako drėgmės jutikliai

Pernai Vilniuje pradėta diegti automatinė dirvožemio drėgmės stebėsenos sistema. Ji leidžia realiuoju laiku stebėti ar augalams pakanka drėgmės įvairiose vietose. Jutikliai įkasami į 20–50 cm gylį, kad pamatuotų ne dirvožemio paviršiaus, o gilesnių sluoksnių drėgmę. Prie krūmų šie jutikliai įkasami į mažesnį gylį, prie medžių – giliau.

Šiuo metu visame mieste įrengti 25 jutikliai. „Jutiklius įrengėme skirtingose miesto vietose, bent po vieną kiekviename Vilniaus mikrorajone. Taip galime susidaryti viso miesto bendrą dirvožemio drėkinimo vaizdą, kadangi drėgmės kiekis įvairiuose miesto mikrorajonuose gali labai skirtis“, – iš darbo praktikos pastebėjo Tomas Jonuška, UAB „Stebulė“ technologijų vadovas.

Ši sistema leidžia ne tik tinkamai pasirūpinti augalais, bet kartais ir sutaupyti darbuotojų laiko – nereikia vykti į vietą žiūrėti, kokia situacija.