Vilniuje – diskusijos apie ES ateitį

„Kaip Europos Sąjungai judėti atspariau pirmyn, išlaikant vieną kryptį, bet pripažįstant ir skirtingus integracijos greičius? Apie tai šiandien Vilniuje tarėmės su Europos politikos formuotojais ir Baltijos regiono ekspertais“, – sakė Kauno technologijos universiteto Europos instituto (KTU EI) vadovas Vygaudas Ušackas.

Ušackas yra vienas iš lapkričio 2 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtos diskusijos apie „lanksčią“ Europos Sąjungą (ES) iniciatorių. Į renginį susirinko daugiau kaip 30 Europos politikos ekspertų iš Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Baltijos valstybių.

Tarp diskusijos dalyvių – Zuzana Šutiakova, ES Prezidento Donaldo Tusko patarėja užsienio politikos klausimais, Nickas Witney, Europos Užsienio reikalų tarybos ekspertas, buvęs Europos gynybos agentūros vadovas, Kristi Raik, Suomijos tarptautinių santykių instituto ekspertė, Jacekas Najderis, buvęs Lenkijos ambasadorius NATO ir daugelis kitų.

Varomojo diskusijos jėga – „lanksčios“ arba „kelių greičių“ Europos idėja, šiuo metu matoma kaip svarbiausia išeitis, sprendžiant ES išlikimą.

Diskusiją perkėlė iš didžiųjų sostinių

Politikos ekspertai diskutavo, ar „lanksti“ Europa turėtų būti ekonominė ar politinė siekiamybė, kadangi skirtingi „greičiai“ gali būti pastebimi abiejuose lygmenyse ir kiekviena valstybė gali turėti skirtingų interesų, ir skirtingų integracijos tempų pavyzdžių (žymiausi – visos ES neapimanti valiutinė euro zona bei Šengeno zona).

„Galime aptarti ES ateitį labai atviroje ir šiltoje aplinkoje, įvertinti tiek bendrą ateities scenarijų, tiek identifikuoti atskirų šalių norus. Taip pat džiugu, kad diskusija vyksta būtent vienoje iš valstybių narių, nes galime atsidurti arčiau piliečių, galime pažvelgti į ES kitu kampu“, – sakė aktyviai diskusijoje dalyvavusi Z. Šutiakova.

Pasak V. Ušacko, diskusijose buvo paliestos ir kitos temos.

„Vilniuje ekspertai diskutavo apie galimą gilesnį suinteresuotų valstybių bendradarbiavimą gynybos, saugumo politikos bei ekonomikos klausimais, kurie ateityje gali tapti naujais ryšių palaikymo ir bendradarbiavimo pavyzdžiais, o tai Lietuvai yra labai svarbu. Tai, kad diskusijos apie ES ateitį iš Berlyno, Paryžiaus ir Briuselio persikelia į Vilnių, jau rodo, kad mes darome poveikį brėžiant būsimos ES kontūrus ir raidos scenarijus“, – akcentavo KTU Europos instituto vadovas V. Ušackas.

ES turi sustiprinti NATO

Bene pagrindinė diskusijos, organizuotos KTU EI kartu su Europos užsienio reikalų tarybos Varšuvos biuru bei Konrado Adenauerio fondu, nauda – šis ateities svarstymas leidžia ir mažesnėms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, nelikti nuošalyje, sprendžiant ES ateitį.

„Tolimesnė potenciali kelių greičių ES raida turi ir geopolitinių padarinių. Baltijos valstybėms NATO pastiprinimas ir buvimas regione yra kertinis saugumo užtikrinimo būdas, tad svarbu, kad gilesnis kai kurių suinteresuotų ES valstybių bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje ne pakirstų, o sustiprintų NATO solidarumą ir įsipareigojimus ginti valstybes nares“, – teigė V. Ušackas.

Pasak KTU Europos instituto vadovo, ne visose ES šalyse sutinkama su „lanksčiosios“ ES vizija, o Europos valstybių skirtumai skirtingose srityse didėja. Todėl klausimas kyla ne dėl to, kaip reikėtų palaikyti ar priešintis „lanksčiosios“ ES vizijai – reikėtų susitelkti ir svarstyti, kaip tas „lankstumas“ galėtų veikti visų labui.

„Pristatydamas savo ES viziją Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, kad atnaujintoje ES jis įsivaizduotų ir Jungtinės Karalystės buvimą. Jeigu derybas dėl išstojimo iš ES vedanti Didžioji Britanija galėtų surasti savo vietą „lanksčios“ ES rėmuose, gal kelių greičių Europa lengviau patenkintų ir Turkijos bei Ukrainos narystės siekius?“ – svarstė V. Ušackas.