Sostinėje butų nuomininkų laukia karšta vasara

Nors pavasario orai Lietuvoje nelepino šiluma, panašu, kad ši vasara kaip reikiant pakaitins Lietuvos sostinės gyvenamojo būsto rinką. Statistika rodo, kad sparčiai populiarėjantis trumpalaikės nuomos segmentas gana aktyviai mažina ilgalaikės gyvenamojo būsto nuomos pasiūlą, o tai reiškia viena – kiekvienam, planuojančiam nuomotis butą metams ar ilgesniam laikotarpiui, reikės labiau pasistengti surandant patrauklų variantą.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais Vilniuje buvo baigtas statyti 4221 butas, iš kurių, NT plėtotojų ir rinkos dalyvių nuomone, apie 30 proc. galėjo būti įsigyti investiciniais tikslais, t.y. siekiant juos išnuomoti bei gauti nuomos grąžą. Kitaip tariant, apie 1200 butų turėjo papildyti nuomos rinką, o toks pasiūlos šuolis neabejotinai turėjo išauginti konkurenciją tarp nuomotojų bei paveikti nuomos kainas.

„Žiemos sezono metu, buvo galima įžvelgti išaugusią konkurenciją ir apie 5 proc. nuomos kainų sumažėjimą, tačiau, prieš prasidedant aktyviausiam, t.y. vasaros, nuomos sezonui, tendencijos būsimų nuomininkų neturėtų džiuginti – Vilniuje nuomojamų butų pasiūla yra apie 15-20 proc. mažesnė nei atitinkamu laikotarpiu 2016 metais“, - sako „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Arnoldas Antanavičius.

Pasak A. Antanavičiaus, iš pirmo žvilgsnio tai yra sunkiai suvokiami skaičiai, ypač turint omenyje, kaip intensyviai yra investuojama į būstą nuomai ir kad kelerius paskutinius metus sostinėje butų nuomos pasiūla nuolat lenkdavo paklausą ir dėl šios priežasties pūtėsi po apytiksliai 10-15 proc. kasmet. Taigi, kodėl 2016-2017 metais Vilniuje gana pastebimai susitraukė nuomojamų butų pasiūla ir kas vyksta nuomos rinkoje sostinėje?

„Panašu, kad pasaulinės tendencijos neaplenkė ir mūsų sostinės, kurioje per 2016 metus sparčiai išaugo trumpalaikės nuomos rinka, o tai paskatino fenomenali „Airbnb“, trumpalaikės nuomos platformos, sėkmė visame pasaulyje. Ši platforma leidžia nuomoti turimą būstą praktiškai bet kuriame pasaulio krašte, bet kuriam pasaulio gyventojui, leidžia nesunkiai administruoti nuomos procesą, todėl vis daugiau nuomotojų nusprendžia atitraukti būstą iš ilgalaikės nuomos rinkos ir dirbti tik trumpalaikės nuomos segmente“, pastebi A. Antanavičius.

Kaip tik šie nuomotojai tampa tiesioginiais konkurentais viešbučiams, o dėl didelio jų aktyvumo, pasiūla bei konkurencija ilgalaikės nuomos rinkoje mažėja.

Remiantis duomenimis, 2016 metais Vilniuje trumpalaikės nuomos pasiūla minėtoje platformoje pasipildė apie 800 butų, o vien per pirmąjį 2017 metų ketvirtį – dar apie 300 butų.

„Galima daryti prielaidą, kad 2017 metais trumpalaikės nuomos rinka Vilniuje iš viso pasipildys apie 1000 butų, todėl nepaisant intensyvios būsto plėtros bei aktyvaus pirkimo investicijai, ilgalaikė nuomos rinka sostinėje gali dar susitraukti“, - mano analitikas.

Analogiškos tendencijos stebimos ir užsienio valstybėse, kuriose dėl ilgalaikės nuomos trūkumo bei nuomos kainų kilimo valdžios institucijos yra priverstos įsikišti ir spręsti, kaip subalansuoti šį procesą.

Pasak analitiko, nuomotojai vis aktyviau renkasi trumpalaikės nuomos alternatyvą, nes galima pasiekti bent 2 kartus didesnę grąžą, o tokios platformos buvimas labai palengvina ir supaprastina visą nuomos procesą.

Tiesa, trumpalaikės nuomos rinka Lietuvoje per minėtąją platformą sparčiai auga tik Vilniuje. Nors Kaune ir Klaipėdoje taip pat stebimas augimas, tačiau jis nėra toks ryškus, kad sukeltų reikšmingesnius pokyčius ilgalaikėje nuomos rinkoje.