„Vilniaus vandenys“ pradeda didžiausios šalyje Vilniaus Nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbus

„Vilniaus vandenims“ pasirašius rekonstrukcijos rangos sutartį, šiandien oficialiai pradedami didžiausios šalyje ir vienintelės Vilniaus mieste Nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai. Planuojama darbų trukmė – treji metai, o bendrovės investicijos į Nuotekų valyklos atnaujinimą siekia rekordinę sumą – beveik 44 milijonus eurų. 

„Nuotekų valyklos rekonstrukciją dėl numatytų darbų apimties, rekordinių investicijų ir keliamų tikslų, susijusių ne tik su nuotekų išvalymu, bet ir su aplinkosauga, galime vadinti šio dešimtmečio projektu. Juo siekiame ne tik padidinti teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę miestui, bet ir užtikrinti, kad iš nuotekų būtų išvaloma daugiau teršalų, išvalomi tie teršalai, kurių iki šiol valykla nepajėgė išvalyti. O išleidžiant švaresnes nuotekas – labiau tausojama gamta“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, daugiau nei tris dešimtis metų veikianti Vilniaus miesto nuotekų valykla buvo morališkai pasenusi ir nebepajėgi susitvarkyti su jai tenkančiais iššūkiais – plečiantis miestui, augančiu nuotekų kiekiu, sparčiai didėjančia kartu su nuotekomis iš buitinių ar juridinių vartotojų į valyklą patenkančių teršalų koncentracija, naujais teršalais, kurie dėl cheminių medžiagų besaikio naudojimo pramonėje pastaraisiais metais aptinkami nuotekose, nors prieš tai su jais vandentvarkininkai nei susidurdavo, nei apie juos žinojo.

„Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcija – strategiškai svarbus bendrovės „Vilniaus vandenys“ žingsnis, gerinant nuotekų tvarkymo paslaugos kokybę Vilniaus miestui ir jo gyventojams. Ne mažiau reikšmingas ir bendrovės pasiryžimas kurti švaresnį, žalesnį miestą, kuriame gyvename ir kurį paliksime ateinančioms kartoms“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Rekonstravus nuotekų valyklą bus padidintas jos našumas. Po rekonstrukcijos valykla bus pajėgi išvalyti iki 30 proc. didesnį atitekančių nuotekų kiekį ir maždaug penktadaliu daugiau su nuotekomis atitekančių teršalų. Jei 2019 m. duomenimis dėl didelės teršalų koncentracijos valykla išvalydavo tik 106 tūkst. m³ nuotekų per parą ir beveik 55 tonas įvairių teršalų, po rekonstrukcijos valykla bus pajėgi išvalyti daugiau nei 160 tūkst. m³ nuotekų ir daugiau nei 67 tonų teršalų.

Valyklos rekonstrukcija bus sprendžiamos ir dažnų liūčių sukeliamos problemos. Siekiant užtikrinti didesnį valyklos pralaidumą liūčių metu, kai valyklai momentiškai tenka apdoroti didelį kiekį nuotekų, bus pastatytas naujas grotų pastatas su smėliagaudėmis, kuriame vyksta pirminis nuotekų valymas, atnaujintos pirminio dumblo ir grąžinamo dumblo siurblinės, jose pakeičiant nusidėvėjusią, funkcijų nebeatliekančią įrangą, rekonstruoti paskirstymo, komunikacijos kanalai, pakeisti vamzdynai.

Vis tik svarbiausia valyklos dalis, kuri bus rekonstruojama – šeši valykloje sumontuoti bioreaktoriai, atsakingi už biologinį nuotekų valymą. Rekonstravus bioreaktorius, biologinės grandies valymo efektyvumas bus padidintas net 50 proc. ir taip užtikrintas didesnis teršalų išvalymas. Rekonstravus reaktorius, įdiegus papildomą įrangą, azoto ir fosforo teršalų išvalymą ketinama padidinti daugiau nei 60 proc. Būtent šiuos teršalus morališkai pasenusi valykla ne visuomet pajėgdavo išvalyti.

„Kasmet nuotekų išvalymui keliami reikalavimai tik griežtėja, todėl jau šiandien galvojame apie tai, kokius teršalus, jų kiekius turėsime valyti ateityje, kokius sprendimus pasitelksime“, – sako M. Švaikauskas.

Siekiant efektyviau valyti teršalus, planuojama rekonstruotoje valykloje sumontuoti ir vadinamojo tretinio valymo įrangą – papildomą valymo grandį, kurioje būtų valomos smulkiosios dalelės, fosforas. Tretinis valymas galėtų būti viena iš alternatyvių technologijų, pasitelkiamų plastiko nuotekose sulaikymui. Ieškodama ateities sprendimų bendrovė nuotekų valykloje jau perdirba ir elektros energijos gamybai panaudoja čia išgaunamą dumblą. Neseniai pradėjo bendradarbiauti ir su šalies mokslininkais, ieškančiais galimybių, kaip pasitelkus mokslą, išvalyti nuotekose atsirandančius naujus teršalus.

Valyklos rekonstrukcijos darbus suplanuota atlikti etapais. Daugiausia jų kiekiu ir verte, už 32.8 mln. eurų, ketinama atlikti pirmajame rekonstrukcijos etape. Darbus ketinama pabaigti per trejus metus nuo sutarties pasirašymo.

Bendrosios investicijos į Nuotekų valyklos atnaujinimą siekia rekordinę sumą – beveik 44 milijonus eurų. Daugiau nei pusė šių lėšų skirs bendrovė „Vilniaus vandenys“, likusias – Aplinkos ministerija iš ES struktūrinių fondų.

Per trejus metus (2020–2022 m.) į infrastruktūros plėtrą, atnaujinimą bei veiklos skaitmeninimą bendrovė „Vilniaus vandenys“ planuoja investuoti beveik 109 mln. eurų. Didžiausia šių investicijų dalis ir bus skirta Nuotekų valyklos rekonstrukcijai.

Rangos sutartį bendrovė „Vilniaus vandenys“ pasirašė su viešuosiuose pirkimuose geriausią pasiūlymą pateikusia UAB „Arginta“, veikiančia kartu su partneriais Atzwanger SpA ir EMIT group – Ercole Marelli Impianti Technologici Srl. Pieš skelbiant pirkimą buvo atlikta išankstinė Viešųjų pirkimų tarnybos bei Aplinkos projektų valdymo agentūros patikra, o sutartis buvo pasirašyta tik nacionalinio saugumo aspektu sandorį įvertinus ir jam pritarus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai prie LR Vyriausybės.

Daugiau informacijos apie Vilniaus miesto nuotekų valyklą:

Vilniaus miesto nuotekų valykla pradėta projektuoti 1965 m., paleista eksploatuoti – 1986 m. Pradžioje nuotekos buvo valomos tik mechaniškai t. y. grotų pagalba išvalomos nuo stambiųjų nešmenų (šiukšlių), smėliagaudėmis – išvalomos nuo smėlio, bei pirminiais nusodintuvais nuo plūdrenų (medžiagos, lengvesnės už nuotekas ir plaukiančios paviršiuje).

1995 m. Vilniaus miesto nuotekų valykloje buvo pradėta vykdyti modernizacija bei pastatyti biologinio valymo įrenginiai (bioskaidiems teršalams skaidyti).

2006 metais Pasitelkus Kruger technologus (Danija) biologiniai valymo įrenginiai buvo modernizuoti įdiegiant į 4 bioreaktorius (iš 6) azoto ir fosforo šalinimo technologijas. Nuo to laiko Nuotekų valykloje didesnio masto modernizacijų nebebuvo vykdyta.

Vilniaus miesto nuotekų valyklos teritorija su nuotekų valykla, dumblo apdorojimo įrenginiais ir kompostavimo aikštelėmis užima apie 56 ha teritoriją. Sostinėje tarp Pilaitės, Vilkpėdės ir Grigiškių pastatyta ir visu pajėgumu dirbanti valykla veikia ištisą parą. Visas sostinės nuotekas pumpuoja į šią valyklą daugiau nei 150 nuotekų siurblinių. Per parą surenkama bei išvaloma maždaug 100 tūkst. kub. metrų nuotekų.