Vilniaus valdžia teismo prašo leisti pasirašyti nacionalinio stadiono sutartį

Vilniaus savivaldybė prašo teismo leisti pasirašyti nacionalinio stadiono statybos ir valdymo koncesijos sutartį su koncerno „Icor“ valdoma bendrove „Axis industries“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ėmėsi nagrinėti savivaldybės skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos draudimo pasirašyti 156 mln. eurų vertės sutartį. Jos pasirašymas sustabdytas teisėsaugos prašymu, siekiant išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismas savivaldybės skundą kovo 17 dieną priėmė nagrinėti, tačiau atmetė prašymą panaikinti draudimą pasirašyti sutartį laikinai, kol ginčas bus išnagrinėtas iš esmės. Pasak teismo, savivaldybės įspėjimas, jog draudimas sukels „neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą“ tėra „hipotetinio pobūdžio argumentai“, BNS informavo teismo atstovė Sigita Baltaduonė.

Šį sprendimą savivaldybė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sutartį stabdyti prašė Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Po kelerius metus užtrukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Statinio projektą kurtų britų architektas Damonas Lavelle (Deimonas Lavelis), atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.

Kompleksą sostinės Šeškinės mikrorajone tikimasi pastatyti 2023-iaisiais. Numatoma, kad pati komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba kainuos apie 93,2 mln. eurų. Tačiau savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimus per 25 metus, finansuotojui – „BaltCap“ – planuojama iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų. Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų. Projekte palikta galimybė savivaldybei ir Vyriausybei išsimokėti anksčiau.

Be futbolo stadiono, komplekse dar bus 15 objektų: lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.

Savivaldybė bus atsakinga tik už bibliotekos ir darželio valdymą, Vyriausybė – už sporto muziejų, kitus objektus, įskaitant patį stadioną, 25 metus prižiūrėtų koncesininkas.

Bendra daugiafunkcio sporto komplekso kaina – 93,2 mln. eurų. Tačiau dėl užtrukusių procedūrų praradus ES finansavimą ir į jo vietą pritraukus didžiausią Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“, sutarta mokėjimą išdėstyti per 25 metus. Tokiu būdu bendra sumokėta suma siektų 155,9 mln. eurų.

Projekto kritikai jau anksčiau išsakė abejones dėl to, jog pasirinkus šį modelį kompleksas pabrango daugiau nei 50 mln. eurų, taip pat dėl to, jog projekto finansuotojas pasirinktas neužtikrinant konkurencijos, t.y. neapklausus kitų galimų finansuotojų.

Savivaldybė sutartyje pasiliko galimybę visus mokėjimus atlikti anksčiau ir tokiu būdu likti prie pradinės komplekso sukūrimo kainos. Planuojama, kad stadionas Vilniuje turės 15 tūkst. vietų žiūrovams, hibridinę dangą ir kainuos 39,2 mln. eurų.

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.

BNS

Reklama: https://www.movers.lt/