Vilniaus taryba pritarė taikos sutarčiai Vilniaus Ozo parko sklypų byloje

Vilniaus miesto savivaldybė, prokuratūra ir valstybinių sklypų nuomininkai planuoja sudaryti taikos sutartį Ozo parko sklypų byloje. Ja būtų numatoma, kad prokurorai atsisakys savo pretenzijų valstybės sklypų naudotojams, o šie sumokės 1,5 mln. eurų kompensaciją savivaldybei ir taps sklypų nuomininkais.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė taikos sutarčiai, kuri bus sudaroma tarp miesto savivaldybės, Generalinės prokuratūros bei 26 valstybinių sklypų naudotojų.

„Šalys siekia visus ginčytinus klausimus išspręsti taikiai. Tuo tikslu jos mediacijos būdu padarė dideles abipuses nuolaidas ir susitarė, kad, siekdami užtikrinti per pastaruosius 16 metų susiklosčiusių teisinių santykių tęstinumą bei teisėtumą, savivaldybė ir naudotojai pakeis sutarties bei jos pagrindu sudarytų išvestinių sutarčių sąlygas į nuomos sąlygas, taip pat kiekvienas naudotojas sumokės savivaldybei papildomai suderėtą 1,5 mln. eurų kompensacijos dalį“, - rašoma taikos sutarties projekte.

Pagal taikos sutartį prokuratūra atsisakys visų pretenzijų teismuose. Taikos sutartis įsigalios, kai ją patvirtins teismas.

Didžiausią dalį kompensacijos - 382,9 tūkst. eurų turėtų sumokėti koncerno „Icor“ savininkė bendrovės „Lag&d“ savininkei priklausanti viešoji įstaiga „Regno“ (buvusi „Ozo parkas“), dar 275,3 tūkst. eurų - jos valdoma bendrovė „Vilniaus pramogų parkas“, 204,3 tūkst. eurų - Vokietijos kompanijai priklausanti bendrovė „Ozantis“, valdanti prekybos centrą „Ozas“. Visų kitų nuomininkų mokamos kompensacijos nesiektų 100 tūkst. eurų.

Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS anksčiau sakė, kad ginčą spręsti taikiai pasiūlė Lietuvos apeliacinis teismas. Jos teigimu, prokurorai, sutikdami sudaryti taikos sutartį, atsižvelgė į tai, kad reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas, todėl laikantis pirminio reikalavimo priteisti nuostolius už 11 metų, buvo reali rizika, jog bus priteista gerokai mažesnė suma, nei reikalaujama, o bylinėjimosi išlaidų našta teks valstybei.

Taikos sutarties prieduose taip pat nurodoma, kad šiuo metu teritorijoje didžiausią plotą valdo „Ozantis“ (79,2 tūkst. kv. m), „Vichy“ vandens parko valdytoja bendrovė „Vandens parkas“ (beveik 28 tūkst. kv. m), su koncernu „Icor“ susijusi daugiabučių plėtotoja „Hausuva“ (22,2 tūkst. kv. m), „Siemens“ arenos valdytoja bendrovė „Universali arena“ (20,3 tūkst. kv. m), biurų pastato „Delta“ valdytoja bendrovė „Delta projektai“ (12,5 tūkst. kv. m), biurų pastato „Beta“ valdytoja bendrovė „Urban housing“ (11,7 tūkst. kv. m) bei bendrovė „Nordic investment fund“ (10,8 tūkst. kv. m). Kitų nuomininkų valdomas plotas nesiekia 10 tūkst. kv. m.

Šiuo metu Ozo parko sklypų bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam skundus pateikė prokurorai bei kai kurie sklypų valdytojai.

2015 metais Vilniaus apygardos teismas, iš dalies tenkinęs prokuratūros ieškinį, nusprendė, kad sostinės Ozo parke sklypus iš miesto savivaldybės nuomojančios bendrovės jai turi papildomai sumokėti apie 330 tūkst. eurų nuomos mokesčio už 2007-2011 metų laikotarpį.

Teisme prokuratūra buvo pateikusi 5,79 mln. eurų dydžio ieškinį sklypų naudotojoms.

Į teismą gindama viešąjį interesą Generalinė prokuratūra kreipėsi 2012 metais, siekdama negaliojančiomis pripažinti sutartis, kuriomis Vilniaus miesto savivaldybė privačioms bendrovėms perleido užstatymo teisę į apie 60 ha ploto sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės bei Geležinio Vilko gatvių ir prisiteisti nuostolius nuostolių priteisimo.

Šiuo metu sklypuose yra prekybos centras „Ozas“, vandens pramogų parkas „Vichy“, „Siemens“ arena, biurų pastatai „Alfa“, „Beta“, „Gama“, „Delta“, „Pentagon“, Ozo parkas, daugiabučių namų kvartalai. Pastarųjų plėtra dar nėra baigta. Sklype taip pat planuojamas naujas komercinis pastatas.