Aktualijos | 5 MIN.
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar kartą pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas. Nurodoma, kad vasario mėnesį savivaldybės patvirtinta 157,25 mln. eurų projekto vertė mažės iki 157,23 mln. eurų – numatytas biudžeto lėšų poreikis bus 25 tūkst. eurų mažesnis nei iki korekcijų.
Už balsavo 28, prieš – 14, susilaikė 2 tarybos nariai. Prieš galutinį balsavimą savivaldybė buvo pritarusi klausimo svarstymui viena stadija.
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vertinimą, savivaldybė sumažino investicijų indeksavimo intensyvumą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija balandžio pabaigoje pranešė koreguosianti projektą. Derantis dėl daugiafunkcio komplekso investicijų indeksavimo ir papildomų darbų kainos, buvo sprendžiama ir dėl statybos finansavimo kaštų.
„Koncesininkas derybų metu sutiko padaryti nuolaidą statybos finansavimo kaštams statybos metu ir sumažino juos nuo 6,37 proc. iki 5,25 proc. per metus“, – pranešė savivaldybė.
Posėdžio pradžioje sostinės tarybos opozicijos lyderis Artūras Zuokas siūlė išbraukti klausimo dėl Nacionalinio stadiono svarstymą iš darbotvarkės, remdamasis trečiadienį paskelbta informacija, kad projekto statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma neatitiko atliktų darbų kainos.
Vis tik siūlymui balsų dauguma nebuvo pritarta, o savivaldybė nurodytą sumą paneigė ir tikino, kad bendrovė „Baltcap“ iki 2023 m. pabaigos buvo pasiskolinusi 8,1 mln. eurų.
„Kaip jau, matyt, girdėjote šiandien per LRT radijo žinias patvirtino faktą, kad mūsų koncesininkas laikotarpyje nuo 2021 iki 2023 m. yra pasiskolinęs 120 mln. eurų, yra priskaičiuoti 9 mln. eurų palūkanų, tačiau de facto jos nebuvo panaudotos stadiono statybos procese, nes darbų nėra atlikta tokiai sumai“, – kalbėjo A. Zuokas.
„Įvertinant tai, kad žinome, jog nemaža suma fondo įmonės, kuris yra mūsų partneris šiame projekte, buvo pralošta kazino, dabar iškilusi informacija (...) kyla klausimas, ar čia nėra kriminalinės bylos“, – pažymėjo jis.
Tuo metu Vilniaus meras Valdas Benkunskas prieš posėdį žurnalistams akcentavo, kad rizika yra koncesininko pusėje, o VPT pateiktoje informacijoje yra „daug netikslumų“.
„Patikslinsiu, kad nei valstybė, nei savivaldybė nėra išleidusi nei cento šiam projektui, viską ką daro, tai savo rizika koncesininkas. Tai, ką VPT pasakė šiandien pasakė, matome daug netikslumų, 2021 m. minimi, nors jie finansiniame veiklos modelyje net nefigūruoja. Mes patikslinsime ir atsakymus iš esmės pateiksime“, – sakė V. Benkunskas.
„Rizika kaip, iš kur ir už kiek pasiskolinti yra koncesininko pusėje. Valstybė ir savivaldybė visiškai tame nedalyvauja, nes tai yra rizika, kurią pagal koncesijos sutartį esame atidavę koncesininkui“, – tikino jis.
Atnaujintą projektą pristatęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas aiškino, kad faktiniais duomenimis projekto bendrovė yra pasiskolinusi beveik 6 mln. eurų.
„Ta 120 mln. eurų paskola yra tiek pat realybės turintis skaičius, kaip ir 400 mln. eurų kainuojantis projektas. Pati VPT šiandien patikslino, kad faktinių duomenų, jog tokia paskola iš tiesų paimta, ji neturi ir nežino. Mūsų faktiniais duomenimis projekto bendrovė šiai dienai yra pasiskolinusi už 5,89 mln. eurų. Buvo šiek tiek paleista antis“, – teigė A. Bužinskas.
Kaip teigia sostinės savivaldybė, dėl numatomo investicijų indeksavimo intensyvumo mažinimo koncesininkas atsisakys Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) suteiktų statybos finansavimo nuolaidų, dėl to bendras viešųjų lėšų poreikis keisis minimaliai – į mažesniąją pusę savivaldybės ir ŠMSM naudai.
Vis tik VPT vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, Tarnyba kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų. Europos Komisijos išvadą tikimasi gauti dar iki vasaros, nurodė savivaldybė.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
V. Benkunsko teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
etaplius TV
0
