Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonams siūloma skirti visas surinktas GPM lėšas

Atsižvelgiant į sparčiai didėjantį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų gyventojų skaičių ir urbanizuojamas naujas teritorijas, Seimo narių grupė siūlo formuojant kitų metų biudžetą skirti šioms savivaldybėms daugiau lėšų, tai yra faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Tokį nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai sako, kad šiuo metu šioms savivaldybėms „skiriama mažesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis neužtikrina tinkamo finansavimo būtinai infrastruktūrai ir viešųjų paslaugų gerinimo gyventojams“. Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę tobulinti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą.

Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė sako, kad šiuo nutarimu siūloma išbraukti 3 savivaldybes iš „savivaldybių donorių" sąrašo.
„Statistika ir tendencijos rodo, kad į šias savivaldybes atvyksta, įsikuria nauji gyventojai, keičiama žemės paskirtis į gyvenamąją, išduodami statybos leidimai naujose iki šiol neurbanizuotose teritorijose, sodo bendrijos jau yra tapusios gyvenamaisiais kvartalais.

Gyventojai, mokėdami GPM mokestį pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą,tikisi kokybiškos gyvenimo aplinkos: gatvės, šaligatvio apšvietimo, vaikų darželio. Taip pat nutolusios kaimiškos savivaldybių teritorijos negali būti apleistos. Bet savivaldybės, seniūnijos nedisponuoja savarankiškai visomis faktinėmis šio mokesčio įplaukomis, pvz. Vilniaus rajono savivaldybei 2023 m. biudžete jos sumažintos jau virš 20 proc”,- Eltai sakė projektą inicijavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijai- Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Seimo narė R. Tamašunienė.

Jos nuomone, reikia peržiūrėti lėšų paskirstymo metodiką ir ieškoti sprendimų skiriant iš valstybės biudžeto didesnes dotacijas mažesnėms savivaldybėms regionuose. Parlamentarė taip pat siūlo palikti 100 proc. įplaukas sparčiai besivystančioms priemiestinėms savivaldybėms, jų augančiam infrastruktūros poreikiui.

„Tuo pačiu raginame didinti visų savivaldybių finansinį savarankiškumą, kurį deklaravo partijos pasirašydamos memorandumą „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą“. Dabar iš vienų savivaldybių atima ir kitoms prideda, bendra lėšų dalis skiriama visoms savivaldybėms ir kasdieniams gyventojų poreikiams nuo bendro valstybės biudžeto auga pernelyg lėtai”,- apgailestauja parlamentarė R. Tamašunienė.

Nutarimo projektą „Dėl Vilniaus rajono, Klaipėdos rajono ir Kauno rajono savivaldybių biudžetams tenkančio gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo formuojant 2024 m. biudžetą“ įregistravo Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, Orinta Leiputė, Rimantė Šalaševičiūtė, Beata Pietkiewicz, Justinas Urbanavičius, Linas Kukuraitis, Saulius Skvernelis, Viktoras Pranckietis.

ELTA primena, kad tai ne pirmoji iniciatyva, kuria siekiama padidinti finansavimą sparčiai besivystančioms savivaldybėms.

Beje, Seimas šių metų gegužės mėnesį po pateikimo nepritarė Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotojos Ritos Tamašunienės pristatytoms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pagerinti aplink didžiuosius miestus esančių savivaldybių kelių infrastruktūrą. Tačiau projektui dar suteikta vilčių, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Parlamentarė siūlė iki 30 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervo lėšų skirti žiedinėms – aplink didžiausius miestus esančioms Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėms.