Vilniaus ir Kauno merai galimą grįžimą prie senos rinkimų tvarkos vertina kaip žingsnį atgal

Vilniaus, Kauno merai galimą grįžimą prie senos rinkimų tvarkos vertina kaip žingsnį atgal. Kauno savivaldybės vadovas Visvaldas Matijošaitis tvirtina, jog būtent dėl tiesioginių rinkimų ir apsisprendė kandidatuoti į mero pareigas prieš šešerius metus pirmai kadencijai.

„Ateidamas dirbti Kaunui, vien dėl to ir sutikau dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose, nes žinojau, kad tai bus pačių žmonių, o ne politinių partijų sprendimas. Miestui kaip niekad šioje vietoje reikėjo realiai dirbančio vadybininko, o ne daug kalbančio politiko. Vien žodžiais gero rezultato nepasieksi – reikia veiksmo“, – pranešime spaudai teigė V. Matijošaitis.

„Jeigu Lietuva vėl sugrįžtų prie senosios rinkimų tvarkos, esu įsitikinęs, kad tai būtų didelis žingsnis atgal“, – tvirtino jis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad tai, kuri rinkimų tvarka geresnė, priklauso „nuo situacijos ir nuo asmens“, tačiau pats taip pat ragina palikti tiesioginį rinkėjų dalyvavimą sprendžiant dėl mero.

„Buvo tokių merų ir tokių situacijų, kuriems turbūt būtų geriau išrinktiems tarybos. Bet aš nemanau, kad miestiečiams nuo to geriau būtų. Man atrodo, tai, kad meras yra tiesiogiai išrinktas, gavęs tiesioginį pasitikėjimą ir šita pozicija nėra politinio turgaus taryboje dalis arba prekė, kaip būdavo anksčiau, tai man atrodo, kad daugelyje Lietuvos miestų ir savivaldybių tai atvedė į gerą“, – žurnalistams tvirtino sostinės savivaldybės vadovas. 

„Mano supratimu, tai buvo vis dėlto daugiau teigiamas postūmis“, – pridūrė jis. 

Anot R. Šimašiaus, Konstitucinio Teismo išaiškinimas palieka dvi išeitis: „grįžti prie to, kas buvo nepadaryta prieš septynerius metus“ ir įteisinti mero poziciją Konstitucijoje ir taip suteikti jam platesnes vykdomosios valdžios galias, kurios tradiciškai būdingos merams, arba grįžti prie situacijos iki 2015-ųjų rinkimų.

„Kaip yra geriau – turbūt vertins tikrai Seimas. Bet, manau, žmonės irgi yra išsakę savo vertinimą ir matymą: žmonių į savivaldos rinkimus po tiesioginių merų rinkimų įteisinimo ateina daugiau, kaita merų mažesnė“, – sakė jis.

R. Šimašius sako, kad Konstitucijos pataisoms iki šios merų kadencijos pabaigos 2023-iųjų gegužę „laiko yra per akis“, bet kvietė Seimą imtis sprendimų kuo greičiau, kad būtų spėta iki rinkimų kampanijos.

Anot jo, Seimui dar balsuojant dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, jis pats tuo metu kaip parlamentaras nepalaikė tokios iniciatyvos dėl „tų pačių argumentų“, kuriuos pirmadienį išsakė Konstitucinis Teismas, tuo metu „daugelis entuziastingai pritarė“.

„Iš tų entuziastingai pritarusių yra net keliolika, kurie dabar kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad neva tai antikonstituciška, nors lygiai tie patys argumentai buvo ir tuomet“, – sakė jis.

Vilniaus meras teigė nesitikintis, kad Seimas lengvai apsispręs dėl reikiamų pataisų paliekant tiesioginius rinkimus nes Seime „yra labai daug politinės konjunktūros“.

„Ir manau, kad, deja, partijos skaičiuoja, ar jų merų yra tiesiogiai išrinktų, ar ne, ar jie turi perspektyvos artimiausiuose rinkimuose, kad jų kandidatas būtų išrinktas meru, ar turi perspektyvą iš tarybos narių išrinkti. Deja, bet politinis elitas labai daug skaičiuos ir žiūrės, kaip jiems pasiekti savo tikslus. Labai noriu palinkėti, kad vis dėlto būtų atsižvelgta į žmonių nuomonę, ko žmonės tikisi“, – pridūrė R. Šimašius.

Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai ir yra įmanomi tik pakeitus pagrindinį šalies teisės aktą. Seime priimti Konstitucijos pataisą būtina, kad už jas dukart balsuotų ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.

Vis dėlto teismas nusprendė, jog dabar išrinkti merai turėtų pabaigti savo kadenciją ir nutarimas įsigaliotų tik 2023 metų gegužės 3 dieną, t.y. būtų taikomas tik naujiems rinkimams.

Tiek R. Šimašius, tiek V. Matijošaitis merais tapo 2015-aisiais, per pirmus tiesioginius rinkimus, 2019-aisiais abu miestų vadovai tiesiogiai perrinkti antrajai kadencijai. Iki 2015-ųjų merus rinkdavo savivaldybių tarybos. 

Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

BNS