Vilniaus humanistinė mokykla: kitoks požiūris į vaiko ugdymą ir asmenybės augimą

Vaikų ugdymas – viena iš neišsenkančių ir daugybę diskusijų sukeliančių temų. Nors anksčiau mokymasis buvo bene svarbiausia pedagogo užduotis, dabar mokytojas ne tik rengia vertingas pamokas, bet vis dažniau kuria artimą ryšį su vaiku. Būtent tokias idėjas ir siekius atskleidžia humanistinio ugdymo filosofija, kuria remiantis mokykloje siekiama ne tik intelektinių aukštumų, bet ir auginama savimi pasitikinti asmenybė. Apie humanistinę pedagogiką, mokytojo ir mokinio santykį pasakoja Vilniaus humanistinės mokyklos įkūrėja Sonata Petraitienė.

Humanistinė pedagogika formuoja vaiko vertybinį pasaulį
Augdamas vaikas turi ne tik išmokti rašyti, skaičiuoti, logiškai mąstyti, bet ir sugebėti gyvenime vadovautis teisingomis vertybėmis, tapti doru ir atsakingu piliečiu. Būtent tokį asmenybės augimą, požiūrį į mokinį, kaip nedalomą visumą, užtikrina humanistinis ugdymo procesas. „Humanistinis ugdymas yra mokymo ir auklėjimo sintezė. Vertybės – tai viena iš kertinių sąvokų, kalbant apie humanistinį mokymą. Akademiniai pasiekimai taip pat yra labai svarbi vertybė tokią filosofiją taikančioje mokykloje, tačiau šalia viso to svarbu ir pats požiūris į mokymą, kaip į teigiamą procesą. Mes savo mokykloje pabrėžiame auklėjimo momentą. Juk svarbu ne tik vaiko intelektas, bet ir tai, kokiu žmogumi jis auga, kokiomis vertybėmis išmoksta vadovautis kasdienėse situacijose“, – atskleidžia ilgametę patirtį turinti edukologė.

Humanistinis ugdymas remiasi proto ir širdies darna
S. Petraitienė sako, kad labai svarbios yra mokytojų kompetencijos, tačiau taip pat be galo svarbu yra ir sugebėti pamatyti vaiko vidinį pasaulį, jo būsenas ir emocijas. Nuo sąmoningo mokymo ir vaiko priėmimo prasideda mokytojo ir mokinio tarpusavio santykis bei sėkmingas mokymosi procesas. „Organizuojant ugdymą mokykloje, stengiamės vadovautis principu, kad žmogus yra nedaloma visuma. Juk pastebime, kad daugelyje mokyklų yra įprasta, kad mokytojas ateina, išdėsto savo dalyką ir neskiria dėmesio kiekvienam vaikui. Atrodo, kad mokinys yra laikomas intelektine talpa, kurią reikia užpildyti žiniomis. O humanistai mano, kad kiekvienas mokytojas privalo rūpintis vaiko savijauta, būsena pamokoje ir net pertraukų metu. Jokiu būdu dėl to neturi būti apleidžiamas mokymo procesas, tačiau bendra emocija yra be galo svarbu. Pyktis ir apatija trukdo vaiko mokslams, o pedagogo pareiga padėti šiuos iššūkius įveikti. Juk brandžiu žmogumi tampama, įveikiant sunkumus ir pasitaikiusias kliūtis“, – įsitikinusi edukologė. Beje, mokyklos įkūrėja pastebi, kad vis dar vyrauja kraštutinumai, kai vaikus bandoma atsirinkti pagal tam tikrus akademinius gebėjimus arba priešingai – fokusuotis ties mokinių vidinio pasaulio formavimu. Tam,  kad būtų pasiektas balansas tarp proto ir širdies, reikia nuolat kurti ir palaikyti bendruomenės tarpusavio santykius.

Laisvė kurti ir tobulinti ugdymo programą
Patyrusi pedagogė Vilniaus humanistinę mokyklą įsteigė 2015 metais. Prieš įsteigiant šią mokyklą, edukologė net 14 metų dirbo valstybinėse ugdymo įstaigose. Tai leido sukaupti neįkainojamos patirties bei kartu, kuriant privačią mokyklą, išvengti didžiausių ugdymo sistemos problemų. Optimalus vaikų skaičius klasėse, didesnis dėmesys kiekvienam mokiniui, mažiau nereikalingos dokumentacijos mokytojams, laisvė kūrybai – tai tik keli pliusai, kurie privačią mokyklą išskiria iš kitų. Bene svarbiausia šių dienų nuolat besikeičiančių poreikių visuomenėje yra laisvė greitai ir operatyviai tobulinti ugdymo procesą. „Mokykloje jau dabar lanksčiai dirbame, nuolat keliame kompetencijas tam, kad galėtume patys pagilinti ugdymo turinį. Kaip privati įstaiga galime laisviau varijuoti ir adaptuoti programas pagal šiuolaikinių vaikų poreikius. Todėl šiuo metu esame praturtinę programą tuo, kad vaikai nuo šešerių metų mokomi dviejų užsienio kalbų, sustiprintas lietuvių kalbos, matematikos mokymas. Juk ankstyvas raštingumo ir loginio mąstymo pamatas yra labai svarbu“, – vardija S. Petraitienė. 
Vilniaus humanistinė mokykla yra atvira moksleivių prašymams. Vyresniųjų klasių vaikams išreiškus norą, organizuojamos verslumo pamokos, sudaromos galimybės mokytis trečios užsienio kalbos. Moksleiviai nuo penktos klasės lanko psichologijos pamokas. 

Originalios ir praturtintos pamokos – vertinga dovana vaikams
Privati mokykla turi visas galimybes sukurti unikalias, niekur kitur nedėstomas pamokas. Jų nėra standartiniuose ugdymo planuose, tačiau tai padeda plėsti mokinių akiratį, įgyti reikalingų žinių. Psichologinės pedagogikos magistro studijas baigusi S. Petraitienė sukūrė narsos ir ištvermės pamoką, kuri sulaukė didelio susidomėjimo. „Tai yra pamoka, kurioje vaikai, kaip klasės bendruomenė, yra mokomi būti komanda. Narsos ir ištvermės prireikia bendradarbiaujant, sprendžiant iškilusias problemas ar konfliktus. Šios pamokos metu mokiniai žaidžia loginius žaidimus ir vėliau aptaria, kaip viskas pavyko, kur galima tobulėti, o kur su užduotimi pavyko susidoroti sklandžiai. Šioje pamokoje nėra konkurencijos, tik kiekvieno vaiko indėlis į bendrą tikslą“, – pasakoja pedagogė.

Bendrystė – ypatingas ir išskirtinis mokyklos tikslas
Vilniaus humanistinėje mokykloje organizuojama tikrai nemažai veiklų, suburiančių visą bendruomenę. Kiekvieną savaitės dieną mokytojai ir vaikai dalyvauja bendrystės pamokoje, kurios tikslas – apie žmogų ir pasaulį sužinoti daug daugiau, mokytis bendražmogiškų vertybių ir savęs pažinimo. Be to, mokykla vaikams suteikia galimybę tyrinėti pasaulį iš arčiau. Kiekvienais metais yra vykdomos istorinės, geologinės ir gamtos pažinimo ekspedicijos. Šių ekspedicijų metu sukauptos žinios bei kartu praleistas laikas kuria džiugias, prasmingas gyvenimo patirtis mokykloje.

Vilniaus humanistinės mokyklos įkūrėja tiki, kad vaiko ugdymas yra daug žinių ir nuolatinio tobulėjimo reikalaujantis procesas. Juk tik tas, kuris nuolat pats semiasi žinių, gali mokyti kitus. S. Petraitienė sako, kad didėjanti mokyklos bendruomenė yra geriausias sunkaus ir atsakingo darbo įvertinimas. 

Daugiau apie vaikų ugdymą Vilniaus humanistinėje mokykloje: https://www.vhm.lt/