Vilniaus festivalis: operos superžvaigždė E. Garanča, J. Janulytės kūrinio premjera, atlikėjai iš Italijos

Trečiadienį „Stiklių“ viešbučio konferencijų salėje buvo pristatytas vienas reikšmingiausių šalies kultūros renginių - Vilniaus festivalis. Jis vyks birželio 5-22 dienomis ir pristatys 10 originalių programų. 

Festivalio moto „Harmonijos sodai“ kvies ragauti įvairių muzikos vaisių. Festivalio renginiai vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) bei Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje.

„Netikėtai, bet ryškia linija per festivalį „eina“ Italija. Festivalio atidarymas - ilgai lauktas Elinos Garančos koncertas. Prieš kurį laiką buvo afišų, kad Vilniuje vyks jos koncertas, bet mes su jomis neturime nieko bendra“, - patikslino Vilniaus festivalio meno vadovas, Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.

Pristatydamas festivalį, jis daugiau dėmesio skyrė ne iš Latvijos kilusiai operos superžvaigždei, o jos sutuoktiniui - britų dirigentui Kareliui Markui Šišonui (Karel Mark Chichon). „E. Garanča labai dažnai drauge koncertuoja su savo vyru“, - sakė G. Kėvišas. 

Kad itališka programa yra persmelkusi visą šiemetį Vilniaus festivalį, pažymėjo ir jo vykdomoji direktorė Rūta Prusevičienė. Festivalyje koncertuos ne tik įvairių Europos šalių, bet ir tolimosios Japonijos atlikėjai.

„Europos festivalių asociacijos generalinėje asamblėjoje (EFA), prieš savaitę vykusioje Vokietijoje, Vysbadene, buvo pabrėžta, kad nėra nacionalinės meno rinkos - yra globali“, - sakė R. Prusevičienė. 

R. Prusevičienė išrinkta į šios asociacijos tarybą. Vilniaus festivalis - šios asociacijos narys nuo 1999 m. 

Į Vilnių atvyksiantys užsienio muzikai gavę daugybę apdovanojimų, tarp jų yra ir įvairių festivalių vadovų.

21-asis Vilniaus festivalis birželio 5 d. prasidės koncertu, kuris neabejotinai taps itin svarbiu ir įsimintinu muzikiniu įvykiu Lietuvoje. LNOBT pirmą kartą koncertuos operos superžvaigždė, latvių mecosopranas E. Garanča. Užkariavusi visas pagrindines pasaulio teatrų scenas savo ypatingo grožio balsu ir nepaprastos inteligencijos persmelktu muzikalumu, E. Garanča visuotinai pripažįstama kaip viena ryškiausių dabarties operos solisčių. 

Vilniaus publiką ji džiugins Piotro Čaikovskio, Kamilio Sen Sanso (Camille Saint-Saens), Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi), Pietro Maskanio (Pietro Mascagni) operų arijų ir neapolietiškų dainų interpretacijomis su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO). Koncertą diriguos talentingas britų maestro, E. Garančos sutuoktinis K. M. Šišonas, bendradarbiaujantis su daugeliu svarbiausių pasaulio teatrų bei orkestrų.

Nuolatiniu Vilniaus festivalio dalyviu tapęs LNSO, kuriam vadovauja jo vyr. dirigentas maestro Modestas Pitrėnas, birželio 7-ąją festivalį pratęs orkestro muzikos programa „Vidurnakčio saulė“. Filharmonijos scenoje su LNSO pasirodys italų violončelininkas Mario Brunelas (Mario Brunello), kurio įspūdinga tarptautinė karjera prasidėjo iškart po pergalės prestižiniame tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse 1986-aisiais. Italų violončelininkui patikėta solisto partija festivalio užsakymu parašyto lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinio „Vidurnakčio saulė“ pasaulinėje premjeroje.

Birželio 8 d. Filharmonijoje skambės Osvaldo Balakausko muzikinė odisėja. Festivalio publikos laukia šio lietuvių muzikos autoriteto kamerinių kūrinių koncertas. Programą rengia ištikimai mūsų muziką propaguojančio kompozitoriaus Vykinto Baltako vadovaujamas Lietuvos Ansamblių Tinklas (LAT), kuriame groja vieni pajėgiausių atlikėjų. Su styginių kvartetu „Chordos“ ir Lietuvos kameriniu orkestru Vilniaus festivalyje LAT pateiks intriguojančią O. Balakausko kamerinės muzikos retrospektyvą nuo 1997-ųjų bei naujo Styginių kvarteto premjerą.

Birželio 9 ir 11 dienomis šventė laukia operos gerbėjų. LNOBT bus parodyta tarptautinės statytojų grupės rengiama Vinčenco Belinio (Vincenzo Bellini) operos „Kapulečiai ir Montekiai“ premjera. Kūrybinė grupė prieš keletą metų šią operą jau yra pastačiusi Barselonos „Gran Teatre del Liceu“, Miuncheno „Bayerische Staatsoper“ ir San Francisko operos teatruose. 

Režisierius Vinsenas Busaras (Vincent Boussard) ir scenografas Vinsenas Lemeras (Vincent Lemaire) Lietuvos publikai žinomi iš elegantiško, įspūdingo Žiulio Masnė (Jules Massenet) „Manon“ pastatymo. 

Šį kartą spektaklį jie kuria su jaunu, talentingu italų maestro Sestu Kvatriniu (Sesto Quatrini) ir LNOBT muzikos vadovu, dirigentu Robertu Šerveniku. Kostiumus operai sukūrė garsus prancūzų dizaineris, neretai tituluojamas mados pasaulio menininku Kristianas Lakrua (Christian Lacroix). Pagrindinius vaidmenis rengia „Auksinių scenos kryžių“ laureatės Eglė Šidlauskaitė ir Viktorija Miškūnaitė, taip pat dainuos jauna solistė Aistė Pilibavičiūtė.

Birželio 12 d. Filharmonijos scenoje susitiks barokas ir XXI amžius - Johanas Sebastianas Bachas (Johann Sebastian Bach) ir Ecio Boso (Ezio Bosso). Lietuvos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo smuikininko Sergejaus Krylovo svečias - Londone gyvenantis kompozitorius, dirigentas bei pianistas E. Boso. Jo kūriniai skambėjo 2012 m. Vilniaus festivalio renginyje - JAV šiuolaikinio šokio trupės „Ailey II“ spektaklyje, o 2016 m. vasarį Nacionalinės filharmonijos scenoje jis koncertavo su šio vakaro atlikėjais ir buvo ypač šiltai sutiktas publikos. Prisimenant paskutinį susitikimą naujoji programa neatsitiktinai pavadinta „Ezio Bosso sugrįžta“.

Įprasta Vilniaus festivalyje sulaukti žymaus užsienio orkestro. Šįkart birželio 14-ąją festivalyje viešės radijo simfoninių orkestrų tradicijas puoselėjantis „Westdeutsche Rundfunk“ (WDR, Vakarų Vokietijos radijo) simfoninis orkestras. 1947 m. Kelne įkurtas kolektyvas per savo veiklos dešimtmečius pelnė tarptautinę šlovę, tapo Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos regiono muzikinio gyvenimo ambasadoriumi. Išskirtinę kolektyvo reputaciją, profesionalumą ir įspūdingą istoriją formavo tiek iškiliausi pasaulio dirigentai, tiek pagrindiniai orkestro vadovai. Dabartinis - suomis Juka Peka Sarastė (Jukka-Pekka Saraste) vadovauja nuo 2010-2011 m. sezono. Su orkestru Vilniuje solo grieš žymusis prancūzų violončelininkas Gotjė Kapiusonas (Gautier Capucon). 

Festivalio rečitalis - kvapą gniaužiantis. Birželio 15 d. Filharmonijoje koncertuos legendinis austrų pianistas Rudolfas Buchbinderis (Rudolf Buchbinder). Jo kūrybinis kelias tęsiasi jau 50 metų, pianisto diskografijoje - per 100 kompaktinių plokštelių, daugelis jų įvertintos įvairiais prizais. R. Buchbinderiui ypač artima Liudviko van Bethoveno (Ludwig van Beethoven) muzika, jis net parašė knygą „Mano Beethovenas - gyvenimas su meistru“. L. van Bethovenas ir jo „Appassionata“ turėtų tapti ir Vilniaus festivalio koncerto ašimi.

Šiemet Vilniaus festivalio programą praturtins muzikinis vakaras, kuriame bus galima pasiklausyti įspūdingiausio visų laikų muzikos instrumento - vargonų. Birželio 17 d. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vargonais grieš tarptautinių konkursų laureatas, pagrindinis Roterdamo Šv. Lauryno bažnyčios vargonininkas bei Roterdamo konservatorijos improvizacijos profesorius Hajo Burema (Hayo Boerema). Šio vakaro programa plati ir įvairi - nuo Renesanso ir baroko vargonų muzikos šedevrų iki dabarties kompozitorių opusų bei paties maestro improvizacijų. Įėjimas į šį koncertą - nemokamas.

Birželio 19-ąją Filharmonijos scenoje prašmatni dovana lauks senosios muzikos mėgėjų. Gros daugiau kaip 30 metų gyvuojantis italų kolektyvas - pasaulinį pripažinimą ir geriausius kritikų atsiliepimus pelnęs ansamblis „Il Giardino Armonico“ ir jo meno vadovas bei solistas Džovanis Antoninis (Giovanni Antonini, išilginė fleita). Ansamblio repertuare vyrauja XVII-XVIII a. kūriniai, o senosios muzikos specialistai kone vienbalsiai giria šio kolektyvo tiek koncertinius pasirodymus, tiek barokinių operų pastatymus. Vilniaus festivalio programoje skambės Antonijaus Vivaldžio (Antonio Vivaldi) ir kitų XVI-XVIII a. italų kompozitorių kūriniai.

Festivalio kulminacija dvelks egzotika - pasirodys „Dadadadan tenko“ būgnininkai iš Japonijos. Birželio 22 d. LNOBT scenoje festivalį vainikuos japonų atlikėjų šokio ir perkusijos šou „Sniegas, mėnuo ir gėlės“. Publikos lauks tradicinių japonų būgnų ir kitų instrumentų spektaklis, kurio pagrindiniai herojai - ritmas ir judesys, perteikiantys įvairias būsenas, nuotaikas, net ritualus.    

ELTA