Vilniaus Bernardinų ir Rasų kapinės vis dar laukia mecenatų

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos primena apie lapkričio pradžioje pradėtą akciją, kuria siekiama sutvarkyti 24 kapavietes, esančias istorinėse Vilniaus Bernardinų ir Rasų kapinėse. Kviečiame tapti pasirinktų antkapių sutvarkymo mecenatais. Akcija pratęsiama iki metų pabaigos.

Apie 10 rėmėjų jau pareiškė norą Bernardinų ir Rasų kapinėse tvarkyti pagalbos reikalaujančius antkapinius paminklus ir kapavietes. Jeigu dar vis galvojate ir nesate apsisprendę, siūlome ilgai nelaukti ir registruotis dėl ketinimo prisidėti. Pagal Jūsų galimybes paveldosaugos specialistas Jums rekomenduos objektą, pakonsultuos, patars,  paskaičiuos sumą, kurios reikėtų Jūsų pasirinkto paminklo sutvarkymui. Tada galėsite galutinai apsispręsti. Paminklo sutvarkymui turėsite metus laiko.

Senosios kapinės – istorijos ir kultūros atspindys

Vilnius gali didžiuosis išlikusiomis senosiomis Rasų, Bernardinų, Saulės ir Antakalnio kapinėmis, kuriose yra atgulusi dalis Vilniaus, Lietuvos ir Lenkijos bei Europos istorijos. 1801 metais įsteigtos Rasų kapinės ir 1810 metais įsteigtos Bernardinų kapinės – vertingiausi Vilniaus nekropoliai, dėmesį traukiantys antkapinių paminklų įvairove, per šimtmečius susiformavusiomis tradicijomis,  panoraminiais vaizdais, garsių žmonių vardais. Bernardinų kapinės ypač gerai atspindi Vilniaus istoriją ir kultūrą, čia yra palaidoti žmonės, kurie XIX a. gyveno, kūrė ir dirbo Vilniuje. Rasų kapinės reprezentuoja visą Lietuvą ir net Europą. Tai, galima sakyti, visuomenės kultūrinio, politinio gyvenimo elito kapinės. Šis specifinis kultūros paveldo objektas, atspindintis kelių šimtmečių istoriją, svarbus ir kaip turistinės traukos objektas, įdomus ne tik mums, bet ir svečiams iš Europos šalių, ypač kaimyninės Lenkijos. Dar 2005 metais per Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio (Aleksander Kwasniewski) vizitą į Lietuvą Lenkijos prezidentas ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Bernardinų kapinėse atidengė lentą su įrašu, kad jie įsipareigoja globoti kapinių restauraciją.

Bernardinų kapinės natūraliai įsilieja ir į dabarties aplinkinių kvartalų – Užupio, Paupio, Senamiesčio – gyvenimą. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapija puoselėja gražią tradiciją - kasmet Vėlinių dieną (lapkričio 2 d.)  17.30 val. nuo Bernardinų bažnyčios iškilminga procesija keliauja į Bernardinų kapines, kuriose 18 val. vyksta gedulinių Mišių liturgija.

Bernardinų kapinės ypatingos tuo, kad yra išlikęs senasis kapinių planas ir kapinių pastatai: pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais pastatyti vartai, sargo namelis, kolumbariumai. Tarp Bernardinų kapinėse amžino atilsio atgulusiųjų yra labai garsių žmonių, kurių pavardes žinome iki šiol. Tai garsūs, to meto Vilniaus vaizdus įamžinę fotografai Juozapas Čechavičius, Stanislovas Filibertas Fleris (Fleury). Verta paminėti dar Adomui Mickevičiui ir Simonui Daukantui literatūrą dėsčiusį Leoną Borovskį, dailininkus Vincentą Slendzinskį, Boleslovą bei Kanutą Ruseckus ir kt.

Bernardinų kapinėse vos tik žengus pirmuosius žingsnius per XIX a. pradžioje pastatytus vartus, pasijauti atsidūręs praeityje. Kapinėse, šalia vartų, tvoroje įmontuota varpinė, kurioje buvę trys varpai savo skambėjimu pasitikdavo velionį ir jį lydinčią procesiją. Kapinių takų tinklas liko tas pats, tebestovi nepakitęs kapinių sargo namelis, centrinė kapinių koplyčia, kapinių pašventinimo koplytėlė, kuri žymi ir pirmojo palaidojimo vietą, kapinių tvoroje įspausti koplyčios rytinis ir vakarinis kolumbariumai. O kapinių teritorijoje tiršta antkapinių paminklų: išlikę pirmieji, pastatyti iš plytų, apsamanoję lauko akmenys, kuriais išsiskiria Vilniaus kapinės, yra obeliskų, skulptūrų, kryžių. XIX a. pabaigoje, kaip antkapinių paminklų statymo medžiaga, labai išpopuliarėjo betonas. Ši XIX a. pabaigoje buvusi progresyvi medžiaga, deja, XXI a. sukūrė didelę antkapinių paminklų nykimo problemą.

Mūsų karta atsakinga už išsaugojimą

Sovietmečiu Bernardinų kapines norėta sunaikinti. Į metalo laužą buvo vežamos kapų aptvėrimų metalinės tvorelės, buvo sunaikinta daug kryžių. Mūsų karta yra atsakinga už tai, kad daug istoriją kūrusių ir nusipelniusių asmenybių kapų neišnyktų,  o ateities kartos turėtų galimybę susipažinti su XIX a. kapinių įsteigimo, antkapinių paminklų statymo ir laidojimo tradicijomis. Tai ir puikus pavyzdys, kaip turėtų atrodyti senosios kapinės. Tvarkant šiuolaikines kapines iš senųjų yra ko pasimokyti: svarbiau akcentuoti ne gėlių darželius, o išliekamąją vertę turinčius įrašus antkapiniuose paminkluose. Šios kapinės – istorinės atminties puoselėjimo, rimties, įkvėpimo, pamąstymų apie vertes vieta.

Vilniaus miesto savivaldybė baigia vykdyti dvejus metus trukusį Rasų kapinių tvarkymo projektą, tad šių kapinių būklė geresnė, daugiau dėmesio šiuo metu reikia Bernardinų kapinėms. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kviečia giliau pažinti Vilniaus Bernardinų ir Rasų kapines bei tapti paramos akcijos dalyviais. Išsamiau apie šių istorinių kapinių vertę pasakoja KPD sukurtas filmas:

https://www.youtube.com/watch?v=4WpICgjA7d0