Vilniaus bendrasis planas su staigmenomis

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys kartu su Panerių seniūnijos bendruomenėmis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl antradienį pristatyto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos.

Panerių bendruomenės kategoriškai nesutinka, kad vienoje iš naujų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos plano koncepcijų numatoma tarp K. Ostrogiškio ir Fabriko gatvių sukurti taršios pramonės Zigmantiškių (Lentvario) zoną. Gyventojai piktinasi, kad tokiu atveju Trakų Vokės, Daniliškių, Kazbėjų, Naujasodžio, Gurelių ir kaimyninio Lentvario gyventojai atsidurtų sukoncentruotos pramonės viduryje, kuri gali turėti neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

Kreipimesi gyventojai siūlo Vilniaus miesto savivaldybei atsisakyti planų šioje teritorijoje plėtoti pramoninę zoną ir prašo pakeisti teritorijos paskirtį, leisti statyti individualius gyvenamuosius namus bei visuomenės reikmėms pritaikytus pastatus.

Pasak L. Balsio, Vilniaus miesto savivaldybė nebūtų susilaukusi bendruomenių pasipiktinimo, jei dar prieš 10 metų, kai buvo kuriama bendrojo plano koncepcija, į sprendinių priėmimą būtų įtraukusi aplinkinius gyventojus.

„Panerių bendruomenių pasipiktinimas yra pagrįstas. Gyventojai nesupranta, kodėl parengtoje ir visuomenei svarstyti pateiktoje bendrojo plano koncepcijoje nėra atsižvelgta į seniūnijos gyventojų teisėtus lūkesčius ir daugkartinius, jau nuo 2007 m. teikiamus prašymus ir siūlymus. Staiga visuomenei svarstyti pristatoma visiškai kitokia bendrojo plano koncepcija, nei buvo siūloma gyventojų. Tai akivaizdus Orhuso konvencijos, kuri reikalauja įtraukti gyventojus į sprendimų, susijusių su poveikiu aplinkai, priėmimą, pažeidimas. Ir prie ankstesnių valdžių, ir dabar bendruomenės yra ignoruojamos, pažeidžiant Lietuvai privalomą tarptautinę konvenciją“, – sakė L. Balsys.

Seimo narys teigia, kad problemos kyla dėl to, kad Vilnius neturi aiškios miesto vizijos. „Iš to, kaip chaotiškai planuojamas miestas, panašu, kad vizijas jo plėtrai siūlo ne miestiečiai kartu su architektais ir specialistais, o nekilnojamojo turto plėtotojai, pramonės įmonės, kurios kuriasi ten, kur joms patogu. Toje pačioje bendrojo plano koncepcijoje pripažįstama, kad būtina išsaugoti didelę istorinę ir kultūrinę vertę turinčią Trakų Vokės dvaro sodybą, priklausiusią grafams Tiškevičiams, ir tuo pačiu netoli planuojama įkurdinti pramonės ir logistikos zonas. Ši vieta galėtų tapti kultūrinio ir gamtinio turizmo traukos centru, Trakų Vokėje kuriasi jaunos šeimos, o bendrajame plane numatoma teritoriją apjuosti taršios pramonės zonomis. Tokie pasiūlymai yra nesusipratimas, kilęs iš to, kad nėra tikro dialogo su visuomene“, – teigė L. Balsys.

Panerių seniūnijos bendruomenės pakartotinai pateikė Vilniaus miesto savivaldybei savo pasiūlymus dėl miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos, tikėdamosi, kad šį kartą gyventojų kreipimasis bus išgirstas, įvertintas, o jų bendruomenės atstovai bus įtraukti į bendrojo plano dalies, susijusios su jų gyvenamąja teritorija, koncepcijos svarstymą, o sprendimai nebus priimti be gyventojų pritarimo, kaip tai numato Orhuso konvencija.