Vilniaus administraciniame teisme – 99 teisėjų skundai dėl mažų algų

Lietuvos teismus pasiekia vis daugiau naujų teisėjų ieškinių dėl mažų algų – neseniai Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo 99 teisėjų skundus dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir neveikimo.

Dar kelias dešimtis skundų yra gavę ir kiti Lietuvos teismai, į kuriuos kreipėsi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teisėjai.

„Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo mėnesį gavo 65 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų, 26 Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų ir aštuonių Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų skundus atsakovei Lietuvos Respublikai dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo“, – BNS penktadienį informavo teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Teisėjai prašo priteisti nuo 8 iki 122 tūkst. eurų žalai atlyginti, priklausomai nuo teisėjo darbo stažo.

Pareiškėjai skunduose nurodo, kad neteisėtas įstatymų leidėjo neveikimas, kai nuo 2013 metų teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, nors valstybėje nebuvo ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, o minimali mėnesio alga buvo sparčiai keliama ir sparčiai didėjo vidutinis šalies mėnesinis darbo užmokestis, prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui ir kartu yra jų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, nuosavybės teisės pažeidimas.

Pareiškėjai taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra priėmęs Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus regiono apylinkės teismų teisėjų skundus.

Atsakovės – Teisingumo ir Finansų ministerijos – įpareigotos pateikti atsiliepimus į skundus.

Pasak A. Kutrevičiaus, dėl Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų skundo nuspręsta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl teismingumo klausimo: ar šią bylą turi nagrinėti administracinis, ar bendrosios kompetencijos teismas.

Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčų, susijusių su teisėjų atlyginimais, yra nurodžiusi, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjų atlyginimo priteisimo klausimus sprendžia administraciniai teismai, o administracinių teismų teisėjų atlyginimo klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai.

Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje kitoje byloje dėl padarytos žalos teisėjams priteisimo Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti prašymą dėl įstatymų, reglamentuojančių teisėjų darbo užmokestį, atitikties Konstitucijai.

Ieškinius gavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 

Tuo metu 22 Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui – jie prašo priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį iki ieškinio padavimo ir pagal ieškinyje pateiktą formulę skaičiuojamą žalos atlyginimą, iki bus padidinti atlyginimai iki prašomo dydžio.

„Posėdžiai byloje nebuvo organizuoti, kadangi ieškinys dar nepriimtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, kuriems buvo paskirta byla, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kadangi bylą inicijavę asmenys yra Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, didžioji jų dalis skirtingais laikotarpiais yra dirbę Vilniaus miesto apylinkės teisme“, – BNS sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis.

Pasak jo, kad bylos šalims nekiltų jokių abejonių teisėjų, gavusių bylą, nešališkumu, teisėjai nusišalina nuo bylos nagrinėjimo.

„Be to, bylą gavusių teisėjų (kartu su kitais ieškovais – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais) pasirašytas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra paskirtas nagrinėti ir priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Henriko Sadausko, kuris yra vienas iš ieškovų pagal šioje byloje pareikštą ieškinį“, – teigė G. Janonis.

Kaip skelbta, vieni pirmųjų bylas dėl teisėjų algų inicijavo 25 Kauno apygardos teismo teisėjai.

Pasak šių teisėjų, pasibaigus ekonominei krizei, nuo 2013 metų spalio atlyginimo koeficientas apygardų teisėjams atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis iki šiol nėra tokio lygio, kuris buvo prieš krizę.

Pastaraisiais metais ne vienas teisėjas viešai įvardijo, kad traukiasi iš pareigų dėl  mažų algų, didelio darbo krūvio, padėjėjų trūkumo.

Tuo metu šalyje veikiantys teismai susiduria su dideliu įvairių grandžių darbuotojų trūkumu, teismai nuolat įsiskolina komunalinių paslaugų tiekėjams ir paštui.