Vilkaviškyje pristatyta kraštiečio istoriko Antano Žilinsko knyga „100 Vilkaviškio krašto istorijų“

Lietingą birželio 27-osios popietę vilkaviškiečių ir miesto svečių būrys susirinko Vilkaviškio kultūros centre į istoriko Antano Žilinsko knygos „100 Vilkaviškio krašto istorijų“ pristatymą.

Renginyje buvo kalbama apie autoriaus pasirinkimą tapti istoriku, leisti knygą, skaitomos trumpos knygos ištraukos, aptartos kelios temos, gvildenamos knygoje. Šventinę nuotaiką ir atmosferą padėjo sukurti Marijampolės kultūros centro kamerinis ansamblis „Cantare“, vadovaujamas Svetlanos Maurutienės. Ansamblis atliko klasikinės muzikos kūrinius, papildančius pasakojimus ir istorijas, o renginio vedėja Raimonda Kurauskienė knygos pristatymą pavertė jaukia švente, kurioje sklandė ir meilės savo kraštui, ir kūrybinio polėkio dvasia.

Knygos autorius Antanas Žilinskas teigia, jog Lietuvos istorija be Vilkaviškio istorijos – ne istorija. Daugiau kaip šimtą istorijų, susijusių tiek su savo gimtuoju kraštu, tiek su visa Lietuva, autorius suguldė knygos puslapiuose, kuri yra skirta Vilkaviškio 400-ųjų metinių paminėjimui. Viena jautriausių istorijų, prie kurių autorius suteikia galimybę prisiliesti skaitytojui, – apie mamą. „Didžiausia gyvenimo dovana yra tėvų įdiegtos vertybės“, – renginio metu teigė knygos autorius. Nuo čia ir prasideda A. Žilinsko kelionė istorijos pėdsakais. Jo motina buvo baigusi 4 klases, o tėvas nebaigęs nieko, tačiau beveik bemoksliai tėvai savo sūnui ir davė pirmąsias istorijos pamokas: apie „Titaniko“ nuskendimą, apie garsųjį Dariaus ir Girėno skrydį per Atlanto vandenyną. Pasirinkimą tapti istoriku tuomet dar paaugliui A. Žilinskui paskatino ir aklas kaimynas Jonas Balanda, kuris ateidavęs ir rasdavęs laisvas ir susidomėjusias ausis valandų valandas pasakodavo istorijas. Tačiau talentingas istorikas, paauglystėje įkvėptas poeto Kosto Kubilinsko, nusprendė ir pats rašyti eiles. Jo sukurtas eilėraštis buvo išspausdintas Amerikoje leidžiamame laikraštyje „Draugas“. Ko gero, tada Antanas Žilinskas suprato, kad jis ir pats kuria istoriją – tiek savo asmeninę, tiek visuomeninę.

Autorių džiugina ir motyvuoja sąsajos su istorija. Štai kad ir knygos pristatyme dalyvavo knygos herojų giminaičiai. Istorikas džiaugiasi galėdamas keliauti istorinių asmenybių, tokių kaip Antano Smetonos, Salomėjos Nėries, Vinco Kudirkos ir kitų, pėdsakais. Viena iš istorijų, kuria Antanas Žilinskas pasidalino renginio metu, buvo apie tai, kaip jis surado moterį, kurią vaikystėje mokė buvusi V. Kudirkos mylimoji lenkaitė Amelija, su kuria jis susipažino studijuodamas Varšuvoje. Po Amelijos mirties tarp jos asmeninių daiktų buvo rasta V. Kudirkos nuotraukų, jo eilėraščių, tačiau viskas buvo sudeginta… Dėl to išleistos knygos autoriui A. Žilinskui skauda širdį, taip pat ir dėl to, jog V. Kudirkos tėviškė nepuoselėjama taip, kaip toji vieta yra to verta…

Istorikas be galo džiaugiasi turėdamas galimybę istoriją ne tik aprašyti knygos puslapiuose, bet ir pats ją išjausti, išgyventi. Knygoje jis pateikia ne tik istorinius faktus ir informaciją, bet ir jausmą, leidžiantį skaitytojui įsikūnyti į tam tikrus personažus, suprasti, kodėl jie pasielgė vienaip ar kitaip, ką jie išgyveno ir jautė.

Knygos pristatyme kalbėjo Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro vadovė Elena Savickienė. Moterį sužavėjo knygos intriga. Ji teigia, jog informacijos apie Vilkaviškio kraštą yra nemažai, tačiau istorijų ir legendų trūko. Ši knyga tą spragą užpildė. Taip pat centro vadovė palinkėjo knygos autoriui, jog istorijų būtų ne 100, o 1001!

Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, sakė, jog jei žmogus neturi istorijos, jis lieka tik vaikas. Moteris džiaugėsi, jog kultūros sričiai finansavimas gaunamas vis didesnis. Šiuo atveju knygos „100 Vilkaviškio krašto istorijų“ gimimui padėjo karantinas, mat dalis lėšų, numatytų atšauktiems renginiams, buvo skirta knygos leidybai.

Istorijos pedagogas Bejaminas Mašalaitis džiaugėsi, jog Vilkaviškio kraštas turi tokį žmogų kaip Antanas Žilinskas. Kolegai jis negailėjo gražių žodžių už tai, jog knygos autorius neužmiršta ir tų istorinių asmenybių, kurios nebuvo tokios ryškios, kurios galbūt padarė tam tikras klaidas, dėl kurių buvo užmiršti geri darbai.

Prie knygos gimimo prisidėjo dizaineris-maketuotojas Saulius Svilius ir redaktorė Laima Grigaitytė. Redaktorė buvo apibūdinta kaip kruopštus, atsakingas, negailintis laiko ir paskatinimo žmogus. L. Grigaitytė pasakojo, jog knygos leidimo metu kartu su autoriumi išgyveno visą jausmų gamą, tačiau rezultatas džiugina. Kalbėdama apie knygą, redaktorė prisiminė Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“. Ji kalbėjo apie Juodąjį ir Baltąjį metraštininkus. Juodasis – tai tas, kuris užrašinėjo informaciją ir faktus, nesigilindamas į jausmus. Tuo tarpu Baltasis kreipė dėmesį į jausmus ir išgyvenimus. Antano Žilinsko knygoje, pasak redaktorės, yra abu metraštininkai – ir Juodasis, ir Baltasis, mat čia gausų faktų, istorijų, tačiau taip pat ir žmonės tarsi gyvi iškyla prieš skaitytojo akis, pasakojant jų išgyvenimus, nuoskaudas ir džiaugsmus.

A. Žilinskas dėkojo Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorei Jurgitai Morozaitei, kuri sunkiais momentais neleido autoriui nuleisti rankų ir pastūmėjo dirbti toliau, taip pat savo šeimai bei visiems, kurie prisidėjo prie knygos išleidimo.

Antano Žilinsko knygą „100 Vilkaviškio krašto istorijų“ galite įsigyti Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje (Paežerių dvaras), Vilkaviškio turizmo centre ar kreiptis tiesiogiai į autorių.