Vilkaviškio ligoninė įvertinta „Krištoliniu kaminu“

Vilkaviškio ligoninė gavo garbingą apdovanojimą – „Krištolinio kamino“ nominaciją. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas ją skyrė už tai, kad įstaiga įdiegė daugiausiai aplinkai draugiškų technologijų.

Netikėta žinia
Antradienį ligoninės vadovas Linas Blažaitis ir projektų koordinatorius Mindaugas Lenkas vyko į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) 20 metų jubiliejaus proga surengtą konferenciją. Renginyje vilkaviškiečiai ne tik klausė naudingų pranešimų apie aplinkos taršą, klimato kaitą, atsinaujinančius energetikos išteklius, bet ir dalyvavo kaip „Krištolinio kamino“ nominacijų laureatai.
Vilkaviškio ligoninei apdovanojimas skirtas už tai, kad iš viešojo sektoriaus įstaigų vilkaviškiečiai labiausiai sumažino energijos sąnaudas, diegdami ekologines technologijas. Pasveikinti nominantų buvo atvykęs ir rajono meras Algirdas Neiberka bei Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.
L. Blažaitis sakė, kad apdovanojimas buvo tikrai netikėtas, ir pasidžiaugė, kad jų įstaiga sulaukė tokio garbingo įvertinimo. Mat pateko tarp šešių Lietuvos įmonių, kurias „Krištolinio kamino“ ekspertų komisija atrinko už didžiulį indėlį į atmosferos taršos ir klimato atšilimo mažinimą. Beje, vilkaviškiečiai buvo vienintelė tokio profilio įstaiga ir dėl nominacijos varžėsi drauge su didžiulėmis pramonės įmonėmis bei Kauno technikos universitetu.
– Kai sulaukėme LAAIF vadovo skambučio ir išgirdome pagyrų už puikius energetinius projektus, pirmiausia pamanėme, kad stebuklingai atsirado lėšų mūsų ligoninės pastato šiltinimui, mat esame pateikę ne vieną paraišką, – pasakojo Vilkaviškio ligoninės projektų koordinatorius M. Lenkas. – Gaila, kad ši mūsų svajonė kol kas neišsipildė. Tačiau ne mažiau mus nudžiugino ir aukštas įvertinimas už jau įgyvendintus projektus.
Per porą dienų – tiek laiko teturėjo pasiruošti konferencijai – ligoninės atstovai parengė trumpą prezentaciją ir pristatė savo įstaigą bei jos įgyvendintą projektą „Ligoninės energetinio ūkio modernizavimas, panaudojant saulės ir geotermines energijas“, kurio vertė – 409 498 eurai.

Projektą vykdė etapais
Iš tiesų šį projektą sudarė tarsi keturios atskiros dalys. Pirmiausia ant ligoninės stogo buvo sumontuota 16 plokščiųjų vertikaliųjų saulės kolektorių, kurių galingumas – 16-42 kW. Šie šiluminę energiją gaminantys kolektoriai šildo 70 m3 talpos ligoninės baseiną, o perteklinę energiją sukaupia 750 l tūrio akumuliacinėje talpykloje.
Antrame etape ant ligoninės stogo buvo sumontuoti du saulės kolektorių laukai iš 56 saulės kolektorių, kurių bendras galingumas – 90 kW. Šiais kolektoriais saulėtą dieną iki 55 °C temperatūros pašildoma 8–13 m³ vandens. Papildomai karštą vandenį ligoninės reikmėms ruošia du po 30 kW galingumo šiluminiai siurbliai „oras-vanduo“.
Trečiame etape sumontuoti du po 31 kW galingumo siurbliai, kurie gamina šiluminę energiją pagrindiniam ligoninės pastatui šildyti.
Ketvirtame etape sumontuota 30 kW galios fotovoltinė elektrinė su 144 kWh energijos kaupimo bloku. Fotovoltinėje jėgainėje pagaminta elektros energija kaupiama akumuliatoriuose. Energija naudojama ligoninės reikmėms, o įvykus avarijai ir nutrūkus elektros tiekimui, ligoninės operacinė, laboratorija, Reanimacijos, Akušerijos-ginekologijos, Priėmimo ir skubios pagalbos skyriai elektra aprūpinami iš energijos kaupimo blokų.
Vis dėlto tai tik nedidelė dalis elektros energijos, kurios reikia ligoninei. Tad jos vadovas L. Blažaitis nepraranda vilties, jog dalyvaudami kituose projektuose jie sugebės įgyti tokią fotovoltinę elektrinę, kurios pagaminamos energijos ne tik pakaktų ligoninės reikmėms, bet ją būtų galima tiekti ir į bendrą tinklą.

Sunki pradžia
L. Blažaitis sako, kad dabar belieka pasidžiaugti puikiais rezultatais, tačiau projekto pradžia buvo sunki ir kainavo daug nervų. Tuomet, kai projektai buvo parengti ir gautas finansavimas, viskas atrodė paprasta: tereikėjo pastatyti saulės baterijas ir į žemę suleisti šiluminius siurblius. Vis dėlto netrukus prasidėjo bėdos, mat po pirmojo geoterminio šildymo gręžinio bandymo paaiškėjo, kad pagal projektą planuoto gylio gręžinio nepakanka. Tokiam gyliui, koks būtų reikalingas, kad šilumos siurblys duotų efektą, reikia papildomų pinigų. O jie tikrai nemaži.
Tuo metu atrodė, kad viskas užstrigs, projekto nebepavyks įgyvendinti. Tačiau tuomet vilkaviškiečiai sulaukė paties LAAIF geranoriškos pagalbos. Fondas leido skubiai keisti projektą ir vietoje šiluminių siurblių „žemė-vanduo“ projekte atsirado „oras-vanduo“. Geranoriška vilkaviškiečiams buvo ir Viešųjų pirkimų tarnyba, leidusi koreguoti jau nupirktą projektą, o vienai projekto daliai organizuoti naują viešųjų pirkimų konkursą.
Tačiau dabar rezultatai kalba patys už save. Projekto dėka ligoninė saulės ir geoterminę energiją pavertė 278,4 MWh šilumos energijos, kas sudaro 32 proc. metinio ligoninės sunaudojamo šilumos energijos kiekio. Naudodami „švarią“ energiją ligoninės medikai į atmosferą „nepaleido“ 153 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vertinant pinigine išraiška, vasaros sezono metu ligoninės išlaidos karštam vandeniui sumažėjo net 10 kartų.
Dabar ligoninės vadovai planuoja, kaip gauti lėšų, kad visi įstaigos korpusai būtų šildomi šiluminių siurblių pagaminta energija. Apmaudu, kai pagaminta energija, kuri leistų sutaupyti didžiulius pinigus, išleidžiama per sienas. Artimiausiu metu lėšų pastato šiltinimui niekas nežada.