Vilkaviškiečiui operatoriui – prestižinis apdovanojimas

Los Andžele gyvenantis ir studijuojantis vilkaviškietis Saulius Lukoševičius pamažu kopia karjeros laiptais. Visai neseniai net du jo nufilmuoti trumpametražiai filmai buvo pristatyti tarptautiniame kino festivalyje „Rhode Island“, o vienas iš jų Sauliui netgi pelnė geriausio operatoriaus apdovanojimą.

Įvertinimas nustebino

Tarptautinis kino festivalis „Rhode Island“ patenka tarp dešimties geriausių Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstančių filmų festivalių, yra labai vertinamas vietinės ir tarptautinės kino industrijos narių. Šiemet iš pateiktų daugiau nei 6,5 tūkst. trumpametražių filmų į konkursinę programą pateko vos 140. Tarp jų – net du S. Lukoševičiaus darbai: kartu su rusų režisieriumi Mikhailu Saburovu sukurtas filmas „Bound“ (liet. „Įkalintas“) ir „Unfolded“ (liet. „Išsiskleidimas“), nufilmuotas bendradarbiaujant su italų režisiere Cristina Picchi.

Būtent pastarasis filmas Sauliui pelnė prestižinį apdovanojimą. S. Lukoševičius buvo pripažintas geriausiu festivalio kino operatoriumi.

„Dar dabar sunku suvokti, kad šį apdovanojimą gavau būtent aš. Man tai išties labai reikšmingas ir svarbus profesinis įvertinimas, kurio sulaukiau pačiu tinkamiausiu laiku, žengdamas savo pirmuosius žingsnius Holivude. Dėl šio pripažinimo gavau labai daug dėmesio, o naujų pažinčių padaugėjo akimirksniu. Tikiuosi, jog visa tai atneš vaisingų bendradarbiavimų ateityje“, – vylėsi įvertinimu besidžiaugiantis S. Lukoševičius.

Bendras darbas

Kiek anksčiau vilkaviškiečio nufilmuotas filmas „Unfolded“ buvo nominuotas ir italų Kino akademijos apdovanojimuose kaip geriausias trumpametražis filmas. Šie apdovanojimai neretai vadinami italų „Oskarais“.

Filmas pasakoja apie moterį, besitikinčią užbaigti kelerius metus ją varginančius asmeninius santykius su antrąja puse. Vis dėlto ne visus prisiminimus lengva palikti praeityje. Pagrindinė filmo herojė blaškosi tarp naujų galimybių ir nostalgijos praeičiai.

„Tai – bendras lietuvių ir italų vaidybinis trumpametražis filmas, kurio filmavimai vyko dar 2017 metų rudenį šiaurės vakarų Italijoje, Turino mieste. Pamenu, jog vien besiruošdamas pagrindiniams darbams ten praleidau tris savaites, o vėliau, prisijungus techninei komandai iš Lietuvos, dar savaitę filmavome. Su filmo režisiere Cristina Picchi bendradarbiauju dar nuo 2013 metų. Tuomet keliavome traukiniais per Sibirą ir kūrėme filmą „Žiema“. Šį mūsų darbą rodė daugiau nei 250 kino festivalių visame pasaulyje ir jis tapo savotiška vizitine kortele“, – pasakojo pašnekovas.

Ekranizuota asmeninė istorija

Dar vienas S. Lukoševičiaus darbas, patekęs į prestižinį kino festivalį „Rhode Island“, – trumpametražis filmas „Bound“. Jame pasakojama asmeninė vilkaviškiečio istorija, kupina jautrių išgyvenimų.

„Labai gerai prisimenu, kaip būdamas šešerių metų viešėjau pas močiutę Gudelių kaime. Su draugais nusprendėme eiti žaisti slėpynių. Aš sumaniau pasislėpti sename neveikiančiame šaldytuve. Užsirakinau ir vos išgyvenau dėl deguonies trūkumo. Pasisekė, kad močiutės kaimynė mane išgelbėjo. Iki šios dienos vis prisimenu tą įvykį. Kai tik atsirado proga, nusprendžiau jį perkelti į trumpametražį filmą“, – pasakojo filmo idėjos autorius ir operatorius S. Lukoševičius.

Keturias minutes trunkanti istorija buvo sukurta šį pavasarį. Kadangi filmo biudžetas buvo labai nedidelis, Saulius netgi svarstė apskritai jo nekurti. Vis dėlto jis jau turėjo mažo biudžeto filmų kūrimo patirties, todėl žinojo, kad surinkus tinkamus žmones viskas yra įmanoma.

Įdomu tai, kad filmo kūrėjams pasisekė užbaigti filmavimus likus nakčiai iki JAV sienų uždarymo dėl COVID-19 pandemijos. Jei būtų tekę filmuoti dar bent vieną dieną, šio filmo žiūrovai nebūtų išvydę.

Sauliui buvo labai svarbu atkartoti savo vaikystę kiek galima tikroviškiau, todėl jis norėjo, kad filme dalyvautų kuo daugiau lietuvių. Pagrindinį vaidmenį atliko Los Andžele gyvenantis lietuvis aktorius Mantas Valantiejus, o prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo nemažai šio JAV miesto lietuvių bendruomenės narių.

Įvarė baimės

Vilkaviškietis pasakojo, kad ieškant vietos, kurioje būtų galima pradėti jo vaikystės istorijos ekranizavimo darbus, neapsieita be nemalonių incidentų.

„Galimos filmavimo vietos ieškojome pačiais įvairiausiais būdais, tačiau taip nieko tinkamo surasti ir nepavyko. Kartą, kai vaikščiojome po vieną atokų mikrorajoną, mus užkalbino vyriškis, kuris pakvietė pasižvalgyti po savo gyvenamąją teritoriją. Jis buvo mandagus ir, atrodo, norėjo mums padėti. Deja, kai po kelių dienų grįžome su prodiuseriu aptarti filmavimo sąlygų, viskas jau buvo pasikeitę“, – prisiminė pašnekovas.

Iš pažiūros malonaus vyriškio namuose buvo didžiulė netvarka – langai uždengti, baldai išvartyti, o kambario centre stovėjo apdovanojimų pilna lentyna. Vyras paklausė Sauliaus ir kartu su juo buvusio prodiuserio, ar šie žinantys, kas jis toks. Svečiams atsakius neigiamai, namų šeimininkas liepė apie jį informacijos paieškoti „Google“ platformoje.

„Pajutę, kad kažkas negerai, elgėmės pagal jo taisykles. Paaiškėjo, jog jis buvęs kovos menų specialistas ir turi juodą diržą. Tas vyras nuvedė mus į kitą kambarį ir sustojęs prie miegamojo durų sušuko: „Mieloji, jie čia!“ Įdomu tai, kad miegamasis buvo tuščias. Gerokai išsigandę mes vis tiek neišėjome – ši vieta buvo bene vienintelis mūsų pasirinkimas! Mes net sutarėme pusę dienos padirbėti jo sodyboje, kad tik gautume vietą filmuoti. Laimei, to neprireikė, nes vėliau pavyko surasti geresnę ir saugesnę erdvę“, – dabar jau su šypsena tuomet nemažai baimės įvariusią istoriją prisiminė vilkaviškietis.

Sujaukė planus

Amerikos filmų institute Los Andžele studijuojantis S. Lukoševičius šiemet turėjo baigti studijas, tačiau dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos to padaryti dar nepavyko. Kol kas jis niekaip negali atiduoti savo baigiamojo darbo vertintojams.

„Norėdamas užbaigti studijas turiu sukurti tam tikrą filmą, kuris dar nėra iki galo nufilmuotas. Trūksta dar bent vienos filmavimo dienos, tačiau dėl koronaviruso situacijos ją vis tenka nukelti. Kai filmavimai bus baigti, reikės galutinai sutvarkyti montažą, garso efektus, muziką bei filmo spalvas. Yra šansų, kad studijas pavyks užbaigti dar iki Naujųjų metų, tačiau daug realiau, jog tai padarysiu tik kitų metų birželį, kartu su kito kurso studentais“, – kalbėjo kraštietis.

Nors koronavirusas itin stipriai paveikė visą JAV gyvenimą, o kino industrija – ne išimtis, Sauliaus teigimu, viskas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Laikantis tam tikrų apribojimų vyksta kai kurie filmavimai, o kūrybiniai procesai vėl pamažu įgauna pagreitį.

„Šią vasarą labai norėjau grįžti į Lietuvą, į gimtąjį Vilkaviškį ir aplankyti visus čia likusius artimuosius, bet pasaulinė pandemija viską apvertė aukštyn kojomis. Nesinorėjo rizikuoti ir skristi per Atlantą, nes nežinojau, ar galėčiau sugrįžti atgal į JAV. Per daug kelio nueita, kad būtų galima dabar rizikuoti. Kai tik situacija pasikeis, būtinai grįšiu į Lietuvą. Man labai svarbu nenutolti nuo savo šeimos, draugų ir gimtojo krašto. Tikiuosi, kad nereikės laukti dar vienų metų“, – vylėsi pašnekovas.