Vievio mafija: už „nemokamus“ narkotikus auka turėjo vogti Vokietijoje, sugrįžus buvo medžiojama

Už vagystes anksčiau teistas Vievio gyventojas prasiskolino už narkotikus, vadinamąją „žolę“, todėl buvo išvežtas į Vokietiją, kur turėjo apvoginėti BMW automobilius. Tačiau skolos neatidirbo, todėl grįžęs į Lietuvą buvo persekiojamas „kreditorių“, jei šiuos tokiais galima pavadinti – vyrukai, teisėsaugos akimis, užsiėmė elementariu turto prievartavimu.

Tokia istorija, prieš keletą metų prasidėjusi Vievyje, baigėsi jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu – teisėjai pripažino, kad du Vievio gyventojai išties užsiėmė turto prievartavimu. Dar 2017 m. prasidėjusioje istorijoje kaltinimai dėl apiplėšimo, sumušimo ir turto prievartavimo buvo pateikti iki tol neteistiems Mariui Mažyliui (gim. 1988 m.) ir Lukui Raulušoniui (gim. 1991 m.).

Teisėsaugininkai nustatė, kad šių vyrų auka tapo kitas Vievio gyventojas, Mindaugas K. Pastarasis – taip pat ne šventasis: dar 2014 m. vyras kartu su dar aštuoniais asmenimis buvo nuteistas už seriją vagysčių ir bandymus išgryninti pinigus iš svetimų kortelių.

Tačiau po kelerių metų Mindaugas pats tapo nusikaltimo auka; bylos duomenimis, 2016 m. gruodį M. Mažylis ir L. Raulušonis Vievyje pasigavo Mindaugą ir grasino jį sumušiantys, reikalavo iki 2017 m. sausio 20 d. jiems atnešti 300 eurų, kitaip tariama skola būtų išaugusi iki 1 tūkst. eurų. Kadangi vyras pinigų iki nustatytos datos neatnešė, 2017 m. sausio 26 d. M. Mažylis ir L. Raulušonis savo auką pasigavo šalia Vievyje esančios parduotuvės, sumušė, jėga įsisodino į automobilį ir nusivežė prie Pilypiškių kaime esančios užtvankos. Čia Mindaugas buvo pargriautas, vėl sumuštas ir apiplėštas – vyrai kaip užstatą pasiėmė 250 eurų vertės žiedą, 80 eurų vertės telefoną, o po to nuvežė prie bankomato ir privertė nusiimti 50 eurų.

Taip bijojo, kad nesirodė teisme

Į teisėsaugą po patirto smurto išdrįsęs kreiptis Mindaugas iš pradžių tikino, kad tokios prievartos sulaukė dėl to, kad L. Raulušoniui pardavė neveikiantį telefoną. Tačiau po kurio laiko vyras prisipažino – buvo gaudomas dėl to, kad prasiskolino teisiamiesiems už narkotines medžiagas.

Mindaugas teigė, kad dar atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje susipažino su M. Mažylio pusbroliu. Pažinties vyrai nenutraukė ir laisvėje, tačiau netrukus reikalai pasisuko nekokiu keliu – abu prasiskolino L. Raulušoniui už „nemokamai“ imtas narkotines medžiagas. Pasak nukentėjusiojo, už tai tiek jis, tiek M. Mažylio pusbrolis, L. Raulušonio paliepimu, buvo išsiųsti į Vokietiją, kur turėjo vogti iš BMW automobilių. Tačiau Mindaugas, nuvykęs į Vokietiją, nieko nepavogė ir niekam nepranešęs grįžo į Lietuvą, todėl „uždirbo minusą“. Dėl pastarosios priežasties, teigė vagis, iš jo jau buvo reikalaujama ne 300 eurų, bet 1 tūkst. eurų.

Mindaugas taip bijojo akis į akį susitikti su buvusiais skriaudėjais, kad nė karto taip ir neatvyko į apklausas teisme. Teisėjams teko derinti jo apklausą nuotoliniu būdu – bandyta su Vokietijoje buvusiu nukentėjusiu pabendrauti „Skype“ programa. Kaip bylos metu teigė ją nagrinėjusi teisėja Jurgita Mačionytė, prieš pradedant bylą su Mindaugu buvo susisiekta telefonu, tačiau vyras pokalbio metu nepasakė nė žodžio, o vėliau tiesiog nebeatsakė į skambučius.

Kad Mindaugo teiginiai yra tiesa, iš pradžių patvirtino sulaikytas M. Mažylio pusbrolis. Tačiau vėliau, paleistas į laisvę, vyras greitai pakeitė parodymus ir ėmė tikinti, jog buvo priverstas pareigūnų apkalbėti pusbrolį, kitaip ir pats būtų sėdęs į teisiamųjų suolą.

Gynė draugai, bet neapgynė

2018 m. liepą L. Raulušonis ir M. Mažylis buvo išteisinti dėl apiplėšimo, tačiau dėl turto prievartavimo sulaukė apkaltinamųjų nuosprendžių. Tiesa, už grotų nekeliavo – M. Mažyliui buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 50 valandų viešųjų darbų, L. Raulušoniui – pusantrų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė ir 30 valandų viešųjų darbų.

Tačiau toks nuosprendis įsiteisėjo visai neseniai, mat abu nuteistieji jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui – vyrai tikino, kad neprievartavo turto, vienintelis jų nusikaltimas buvo nebent savivaldžiavimas, kai netinkamomis priemonėmis bandė atgauti tikrą skolą.

M. Mažylis teigė, kad jo pusbrolis išties buvo išvykęs į Vokietiją, todėl šis giminaičiui paskolino 400 eurų. Už pinigus pusbrolis esą nusipirko kvepalų ir belaidę garso kolonėlę, tačiau šiuos daiktus grįžus į Lietuvą pavogė ne kas kitas, o Mindaugas. Nuteistieji tikino, kad taip padėjo M. Mažylio giminaičiui atgauti prarastus daiktus – kadangi Mindaugas buvo didesnis ir fiziškai tvirtesnis už apvogtąjį, vyrai esą apsiėmė atgauti bent pinigus už prarastus daiktus.

Vyrai savo nekaltumą bandė pagrįsti kelių liudytojų ir pusbrolio parodymais – pastarieji tikino matę, kaip Mindaugas bylos metu vaikštinėjo Vievyje, parodymus pakeitęs M. Mažylio giminaitis ėmė tikinti, kad apkalbėjo pusbrolį, nes pareigūnai gąsdino jį gresiančia byla.

M. Mažylis ir L. Raulušonis taip pat gynėsi, kad Mindaugas juos apkalbėjo ir ne kartą keitė parodymus, todėl yra nepatikimas, be to, ir nukentėjusysis esą patvirtino, kad pareigūnai privertė jį apkalbėti nuteistuosius.

Tačiau Vievio gyventojai nieko nepešė, mat Lietuvos apeliacinis teismas jų skundus atmetė. Anot teisėjų, iš bylos medžiagos akivaizdu – tiek M. Mažylio pusbrolis, tiek Mindaugas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti tinkamai, laikantis visų taisyklių, ir išsamiai papasakojo apie istoriją, į kurią įkliuvo per „nemokamus“ narkotikus, o versija apie pavogtus daiktus ir apkalbas atsirado tik tuomet, kai šios istorijos dalyviai atsidūrė laisvėje ir galėjo suderinti savo versijas.