Vietoje tardymo izoliatoriaus ir kultūros meras nori daugiabučių

Paskelbus žinią, kad Šiaulių tardymo izoliatorius artimoje ateityje bus iškeltas į naujas patalpas užmiestyje, Šiaulių miesto meras iškėlė klausimą diskusijai – ką daryti su dar carinės Rusijos metais statytu pastatu Trakų gatvėje. Kultūros paveldo objektų sąraše esantis pastatas saugomas valstybės. Miesto meras siūlo jį griauti ir statyti daugiabučius, sklypas neva patrauklus investuotojams. Bet kiti šalies pavyzdžiai rodo sėkmingus tokių pastatų pritaikymo visuomenės reikmėms ir kultūrai atvejus.

Kvietė diskusijai

Šią savaitę paskelbta, kad Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam projektui, kad nauja įkalinimo įstaiga būtų statoma Malavėniukų kaime Šiaulių rajone. Miesto centrinėje dalyje esantį Šiaulių tardymo izoliatorių planuojama uždaryti. Tai turėtų įvykti per artimiausius keletą metų.

Į tai netruko sureaguoti Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, kuris savo paskyroje socialiniame tinkle parašė įrašą, kviesdamas diskusijai – ką daryti su šiuo pastatu, kai anksčiau ar vėliau jis liks nebenaudojamas?

„Laikas bėga greitai ir galvoti teks! Pradėkime jau dabar. Ar tikrai mums ateityje reikia dar vieno labai brangaus muziejaus? O gal tai būtų muziejus, kuris trauktų turistus iš visos Europos? Bent taip, spėju, bus kalbama....ir rašoma („menų inkubatorius“ vien studija kainavo ~350.000. Telšių tokia pat 30.000 Litų). Iš kokių pinigų? Ką darytumėte Jūs? Koks būtų Jūsų planas?“ – teiravosi savo sekėjų meras.

Siūlo nugriauti

Tarp mero palaikytojų buvo komentarų, kad reikėtų tardymo izoliatorių nugriauti arba jame įrengti viešbutį. Šią savaitę atostogose esantis Šiaulių meras nacionalinei žiniasklaidai komentavo, kad nemato šio pastato ateities ir norėtų šį pastatą nugriauti, vietoje jo pastatyti daugiabučius.

Kaip portalui „Etaplius“ komentavo Šiaulių miesto tarybos narys Zakiras Medžidovas, panašu, kad miesto meras paniškai bijo dar vieno „menų inkubatoriaus“ projekto.

„Dirbant normaliai, išsiųstų paklausimą Tarybos nariams ir klaustų nuomonės. Dabar vėl rašo feisbuke, nes reikia taisyti reputaciją dėl kylančių kainų (miesto valdžia praėjusią savaitę patvirtino ženkliai didesnes vandenų kainas ir dienos už darželius vaikams įkainius, – aut. pastaba). Fontaną, kuris kainavo milijoną, giria, o muziejaus koncepciją vadina „dar vienu brangiu muziejumi“, nors net nepaskaičiavo nieko“, – teigė pašnekovas.

„Jis (Šiaulių miesto meras, – aut. pastaba) gi sužlugdė „menų inkubatoriaus“ projektą, bet per tuos metus vietoje to nieko nepasiūlė. Tuščių pastatų mieste ne vienas ir ne du. Kiek jų yra centre ir kurie priklauso nebūtinai privatiems. Universiteto pastatai bulvare tušti stovi, bet dėl jų neina kryžiaus kelių, kad perimtų“, – stebėjosi opozicijoje dirbantis politikas.

Perėmė kultūrai

Nugriauti Šiaulių tardymo izoliatorių nebūtų taip paprasta. Raudonuoju kalėjimu pramintas pastatas pastatytas dar carinės Rusijos metais, 20 amžiaus pirmajame dešimtmetyje. Pastatas yra įtrauktas į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo šaudomi nacistinei vokiečių valdžiai nepaklusę šiauliečiai. Vėliau okupacijos metais čia buvo kalinami, kankinami ir žudomi prieš sovietus kovoję partizanai ir pogrindininkai.

Panašią istoriją turi ir kitas carinės Rusijos metais statytas, dabar jau uždarytas kalėjimas – Lukiškių, esantis Vilniuje. Jį uždarius 2019 m. pastatą iš Turto banko laikinam naudojimui perėmė kultūrinių renginių organizatoriai, kur įrengė meno rezidenciją, koncertų ir parodų erdvę. Dabar čia reziduoja įvairūs menininkai, perspektyvios muzikos grupės, vyksta pasaulinių žvaigždžių koncertai, rengiamos parodos, ekskursijos. Dalis tūkstantines minias pasaulio scenose pritraukiančių atlikėjų neslepia, kad apsisprendžia koncertuoti Lukiškių kalėjime dėl išskirtinės erdvės.

Išskirtinis objektas

Kaip portalui „Etaplius“ komentavo Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius, Lukiškių kalėjimas laikinai įveiklintas iki bus nuspręta, kaip turtą prasmingiausia panaudoti ir kurią dalį palikti visuomenės reikmėms, kurią – perduoti koncesininkui. Pasak pašnekovo, Lukiškių kalėjimo įveiklinimo pavyzdys parodė, kad tokie išskirtiniai objektai yra įdomūs visuomenei ir verslui.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvienas objektas yra unikalus ir dėl kiekvieno panaudojimo reikia spręsti konkrečiu atveju. Kas gali būti konkrečioje vietoje, kaip galima rekonstruoti objektus numato pastatų saugojimo aktai bei miesto bendrieji planavimo dokumentai. Šiuo metu jokių pasvarstymų, skaičiavimų dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus nėra atliekama, nes šis turtas nėra perduotas Turto bankui“, – komentavo Karolis Vaitkevičius.

Menų inkubatorius stovi apleistas

Teisingumo ministerija ne kartą buvo pabrėžusi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nebeatitinka žmonių įkalinimui tinkamų higienos sąlygų. Dėl to kaliniai ne kartą iš valstybės prisiteisė nemažas sumas dėl higienos ir žmogaus teisių pažeidimų.

Kaip portalą „Etaplius“ informavo Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjas Justinas Švėgžda, dėl „menų inkubatoriumi“ praminto, buvusio Frenkelio fabriko pastato kol kas niekas nėra daroma. Pastatas yra savivaldybės viešame aukcione parduodamų nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąraše, priskirtas valstybės saugomam kultūros paveldui. Tačiau susidomėjusių pirkėjų vis neatsiranda.

„Šiaulių miesto savivaldybė šiuo metu pastato įveiklinimo priemonių nėra suplanavusi. Neįvykus paskutiniajam aukcionui, turtu nesusidomėjus nė vienam pirkėjui, šiuo metu planuojama artimiausiu metu skelbti naują aukcioną pastatui parduoti. Interesantų ar verslininkų, norinčių įveiklinti pastatą nebuvo, menkas susidomėjimas pastatu viešų aukcionų metu tai taip pat patvirtina“, – atsakingų savivaldybės specialistų atsakymus perdavė Justinas Švėgžda.

Menas pritraukia investicijas

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Dalius Puzinas portalui „Etaplius“ sakė, kad nugriauti išskirtinius pastatus lengva. Tačiau kaip juos įveiklinti ir pritraukti investicijas reikia fantazijos ir supratimo, kad menas taip pat gali generuoti didžiules investicijas ir su laiku sudomina verslą. Pasak pašnekovo, tai ne tik Šiaulių miesto valdžios problema.

„Čia bendra Lietuvos bėda, kad valdininkai nesupranta, kad menas gali generuoti didžiules pajamas. Atiduotų pastatą menininkams, išpopuliarintų, pritrauktų verslą. Taip vyksta pasaulyje. Čia būtų ideali vieta, menas išvalytų slogią pastato aurą. Žmonės bijo, ko nesupranta. Galbūt ir muziejus galėtų įsikurti ar parodinė erdvė, kokių Šiauliuose trūksta. Pavyzdžių Lietuvoje ir pasaulyje yra, reikia tik fantazijos“, – sako Dalius Puzinas.