Viešojo saugumo tarnybos vadas sako, kad įstaiga atsikratė nelojalių valstybei pareigūnų

Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Viktoras Grabauskas sako, kad įstaigoje jau nebedirba nelojalūs Lietuvai pareigūnai.

„Pradėjęs vadovauti tarnybai nesusidūriau su akivaizdžiai nelojaliais Lietuvai pareigūnais. Yra vienetinių atvejų, kai žmonės turi tam tikrą nuomonę... Bet negalėčiau sakyti, kad jie nėra lojalūs“, – interviu BNS sakė V. Grabauskas.

„Matyt, per visą tą laikotarpį padarytas tikrai didelis darbas, kad tų nelojaliųjų neliktų tarnyboje. Dabar aš nematau, kad tikrai nelojalūs Lietuvai asmenys tarnautų mūsų pajėgose“, – pridūrė jis.

Nelojalių valstybei VST pareigūnų problema kelta prieš dešimtmetį, tuo metu įstaigai pradėjus vadovauti Ričardui Pociui.

Skelbta, kad jų atžvilgiu vykdomi tarnybiniai patikrinimai, bendradarbiaujama su Valstybės saugumo departamentu.

„Mes gauname informaciją iš kitų tarnybų, mūsų pareigūnai tikrinami, dėl to daroma viskas, kad tokių pareigūnų mūsų tarnyboje nebūtų“, – teigė V. Grabauskas.

Interviu BNS vidaus tarnybos generolas taip pat sakė, kad VST krūvis išaugo įstaigai perėmus kritinės infrastruktūros apsaugą, todėl įstaiga šiuo metu nebūtų pajėgi saugoti dar ir teismų, kaip kad siūlo kai kurie politikai.

– Ar prie saugomų objektų yra buvę kokių nors incidentų?

– Yra buvę tam tikrų incidentų su dronais. Negaliu detaliai apie tai pasakoti. Buvo laiku reaguota, ir tie dronai buvo laiku nukenksminti.

– Tai buvo tiesiog piliečių pramogavimai?

– Tai nekėlė didelio tiesioginio pavojaus, dronai buvo nusodinti, juos valdę asmenys sulaikyti. Jie buvo perduoti atitinkamoms institucijoms ir ten toliau aiškinamasi jų veikimo tikslai. Mes nevykdome ikiteisminių tyrimų.

Dėl dronų buvo ir daugiau įvairių sulaikymų, bet aktualesni buvo keli. Dauguma tai Lietuvos piliečiai. Yra buvę ir užsienio piliečių, bet negaliu atsakyti, ar užsieniečiai veikė iš smalsumo, ar žvalgybiniais tikslais. Tolesnis tyrimas ne mūsų kompetencijoje.

– Kokie strateginiai objektai yra dabar saugomi VST?

– Kai kuriuos energetikos objektus mes saugojome ir anksčiau – suskystintųjų dujų terminalą, atominę elektrinę, Subačiaus naftos produktų terminalą, visus tarptautinius oro uostus, išskyrus, aišku, Šiaulių, nes ten karinis aerodromas. Taip pat saugome Kauno ir Kruonio hidroelektrines.

Šiemet perėmėme elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ objektus Alytuje, jungties su Švedija „NordBalt“ infrastruktūrą Klaipėdoje, „Litgrid“ duomenų centrą Vilniuje bei Lietuvos elektrinę Elektrėnuose.

– Jei tai ne paslaptis, kiek žmonių tarnauja VST?

– Jei būtų užimti visi etatai, būtų beveik pusantro tūkstančio. Turiu minty ir darbuotojus, ir pareigūnus.

– Padaugėjus saugomų objektų dar norima tarnybai pavesti saugoti teismus. VST nepradės trūkti žmonių?

– Šiuo metu ir šiaip pas mus yra žmonių trūkumas. Pas mus yra apie 30 proc. nekomplektas, bet nuo praėjusių metų pabaigos pamažu pradedame kilti į viršų. Žmonių ateina šiek tiek daugiau negu išeina. Ir panašu, kad ta tendencija išliks. Todėl tikimės, kad galbūt per dvejus–trejus metus susikomplektuosime visiškai.

– Bet jums turbūt jau dabar reikia žmonių naujų objektų apsaugai?

– Reikia. Žmonės dirba viršvalandžius. Kol kas verčiamės su tuo, ką turime, vykdome funkcijas. Aišku, kad dar geriau vykdytume pavestas funkcijas, reikalinga ir tam tikra geresnė įranga, ir didesnis žmonių skaičius.

O kalbant apie teismų apsaugą... Perimti teismus nėra problema. Esminis dalykas, kad tam reikalingas papildomas finansavimas ir laikas žmonių sukomplektavimui. Nes su dabartinėmis pajėgomis ir galimybėmis mes tikrai niekaip negalėtume perimti teismų. Vien tik jų apsaugai mums reiktų papildomai apie 200–300 žmonių.

– O šiemet perimtų energetikos objektų apsaugai kiek dar reikėjo žmonių?

– Kaip ir sakiau, pas mus yra žmonių trūkumas, todėl pareigūnai dirba viršvalandžius. Susidaro tikrai nemažas krūvis, o reikia užtikrinti ir kitų mūsų funkcijų vykdymą.

– Ar VST siekia tapti Europos žandarmerijos pajėgų dalimi?

– Taip. Šiuo metu Viešojo saugumo tarnyba dalyvauja Europos žandarmerijos pajėgose kaip partnerė. Tačiau jau šiais metais planuojame tapti pilnateisiais nariais. Lietuva taptų aštuntąja šalimi, prisijungusia prie šių pajėgų.

Europos žandarmerijos pajėgose yra trys narystės lygiai. 

Stebėtojai gali dalyvauti susitikimuose, seminaruose, pratybose, tačiau neturi teisės dalyvauti misijose ir neturi balsavimo teisės. Partneriai gali dalyvauti misijose, bet neturi sprendžiamojo balso teisės strateginiuose ar valdymo klausimuose. Tikrieji, pilnateisiai, nariai dalyvauja misijose, sprendimų priėmime, turi balsavimo teisę ir įsitraukia į strateginį pajėgų valdymą.

VST siekia šuolio nuo partnerės iki pilnateisės narės, kad galėtų aktyviai prisidėti ne tik taktiniame, bet ir operaciniame, strateginiame Europos žandarmerijos pajėgų veiklos lygmenyje.

– Kokias matote grėsmes saugomiems objektams?

– Geopolitinė situacija yra tokia, kad yra realios asimetrinės grėsmės ir hibridinių išpuolių galimybė. Vadinasi, yra ir diversijų, ir sabotažo aktų grėsmė. Todėl šiuo metu yra labai svarbu sustiprinti saugumą, ypač energetikos objektų.

– Ar VST turi kokią nors antidroninę įrangą?

– Taip, turime gana neblogą ir patikimą antidroninę įrangą, bet dronai, kurie naudojami diversiniams išpuoliams arba žvalgybai, nuolat tobulėja. Kadangi technologijos vis tobulėja, turime reaguoti ir vis atsinaujinti. Šiuo metu daugumoje objektų yra įdiegta dronų aptikimo įranga, artimiausiu metu ji bus įdiegta ir likusiuose objektuose.

– Pareigūnams jau leidžiama prieš dronus naudoti šaunamuosius ginklus. VST dar neteko to daryti?

– Kol kas nebuvo tokio poreikio. Pavyzdžiui, Ukrainoje prieš dronus naudojami ir stambaus kalibro kulkosvaidžiai. Viešojo saugumo tarnyba turi 50-to kalibro kulkosvaidžius, bet savaime aišku, kad taikos metu nebūtų tikslinga juos naudoti, nes saugomi objektai yra prie gyvenviečių. Nebent būtų išskirtinis atvejis. Ir tokiu atveju, aišku, būtų žiūrima, kokios grėsmės galima išvengti.

– Ar politikai tarnybai ką nors žada?

– Kadangi esame Vidaus reikalų ministerijos institucija, ministerijos vadovybė siekia pagerinti visų sistemos pareigūnų tarnybos sąlygas, kelti atlyginimus. Bet visa tai bus sprendžiama politiniame lygmenyje.

Manau, kad politikai tikrai žino, jog net ir taikos metu vidinis saugumas yra neatsiejamas nuo išorinio saugumo. Dažniausiai konvenciniai veiksmai pradedami prieš tai sukėlus kokią nors sumaištį šalies viduje. Todėl vidinis saugumas yra taip pat svarbus, kaip ir išorinis saugumas. Kaip ir minėjau, Vidaus reikalų ministerija šitą supranta ir palaiko mus, įsiklauso į mūsų pastebėjimus, į mūsų pasiūlymus.

– Kokias dar funkcijas, be strateginių objektų apsaugos, atlieka VST?

– Viena iš svarbių funkcijų – viešosios tvarkos atstatymas. Jeigu šalyje prasidėtų įvairūs neramumai, riaušės, dėl ko iškiltų reali grėsmė žmonių gyvybėms, materialiniam turtui, o policija neturėtų pajėgumų visa tai užkardyti, tokiu atveju tai jau būtų mūsų atsakomybė.

Taip pat mūsų pareigūnai konvojuoja asmenis iš įkalinimo įstaigų į teismus, vykdo ekstradicijas iš užsienio.

Padedam Valstybės sienos apsaugos tarnybai, ypač kai tai susiję su nelegaliais migrantais. Aišku, padedame policijai, kai vyksta renginiai, kur yra tam tikros grėsmės.

Kai kurioms institucijoms padedame vykdyti sulaikymus, nes pas mus yra Operatyvaus reagavimo ir kontratakos (ORKA) komanda. Ji parengta intervencijoms bei sulaikymams.

Beje, šio specialaus padalinio viena iš užduočių yra kova prieš diversines grupes, prieš diversantus.

Yra Vidaus reikalų ministerijos jungtinės specialiosios pajėgos, į kurias įeina „Aras“ iš policijos, iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos – „Kovas“ ir iš Viešojo saugumo tarnybos – ORKA. Jie kartu dabar treniruojasi, kuria standartines operacijų procedūras ir ruošiasi tam, kad prireikus galėtų veikti kartu ir vieni kitiems padėtų.

Karo atveju VST tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir mes vykdome krašto gynybą.

– Ankstesnysis VST vadas Ričardas Pocius yra sakęs, kad pradėjęs vadovauti tarnybai čia aptiko daugybę nelojalių Lietuvai pareigūnų. Kokia padėtis dabar?

– Pradėjęs vadovauti tarnybai nesusidūriau su akivaizdžiai nelojaliais Lietuvai pareigūnais. Yra vienetinių atvejų, kai žmonės turi tam tikrą nuomonę... Bet negalėčiau sakyti, kad jie nėra lojalūs. Matyt, per visą tą laikotarpį padarytas tikrai didelis darbas, kad tų nelojalių neliktų tarnyboje. Dabar aš nematau, kad tikrai nelojalūs Lietuvai asmenys tarnautų mūsų pajėgose.

Be to, pas mus yra Vidaus tyrimų ir korupcijos tyrimų skyrius, mes dirbam ir su Valstybės saugumo departamentu, su kitomis tarnybomis. Mes gauname informaciją iš kitų tarnybų, mūsų pareigūnai tikrinami, dėl to daroma viskas, kad tokių pareigūnų mūsų tarnyboje nebūtų.

– Ačiū už pokalbį.