Viešai įtvirtinta korupcija ne tik VĮ „Automagistralė“: į direktoriaus postą Kuršėnuose nusileido iš dangaus

Plačiai nuskambėjusi ir direktorių iš posto išvertusi VĮ „Automagistralės“ nemokėjimo savo darbuotojams istorija verčia atsigręžti į regionus, kur klesti ta pati ydinga praktika. Štai Šiaulių apylinkės teisme bylinėjamasi dėl UAB „Kuršėnų autobusų parko“ vairuotojams neišmokėto darbo užmokesčio dalies. Savo poste lyg karalius besijaučiantis ir tvirtą užnugarį turintis šio regioninio autobusų parko direktorius Vidmantas Šulčius į savo postą prieš gerus metus, atrodo, buvo nuleistas tartum deus ex machina. Renkant direktorių galimai negaliojo jokie kriterijai, o skaidrumas, viešumas ir konkurso tvarka buvo paminta po kojomis.

Gerai apmokamoje vietoje įsitaisęs direktorius V. Šulčius, vairuotojų teigimu, dažniau užsiima kursavimu į namus ir asmeninių reikalų tvarkymu, nei vadovaujamo autobusų parko problemų sprendimu. Didžiausia problema ir galvosopis direktoriui – profsąjunga, kuri niekaip neleidžia apvaginėti ir apgaudinėti vairuotojų. Susidaro įspūdis, kad „Sandrauga“ vienintelė drįsta pasipriešinti ir į dienos šviesą išvilkti Šiaulių krašte nepajudinama asmenybe tapusio V. Šulčiaus tapimo direktoriumi istoriją.

Galbūt tokiai V. Šulčiaus neliečiamybei Šiauliuose įtakos turi tai, kad šis žmogus turi ilgametės darbavimosi ir ryšių praktikos Šiaulių raj. savivaldybės administracijoje, o nuo 2004 m. ėjo ir bankrutavusio „Snoro“ banko Šiauliuose direktoriaus pareigas. Ar tai užtenkamos ir tinkamos kompetencijos eiti autobusų parko direktoriaus pareigas? – klausia „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, pabrėždamas, kad darbas banke V. Šulčiaus skaičiuoti vis dėlto neišmokė. Mat net 11 vairuotojų kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o vėliau ir teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.

Su skandalingai pagarsėjusiu „Kuršėnų AP“ profsąjungai priklausantys ir jos ginami vairuotojai teisiasi dėl daugelį tūkstančių eurų siekiančių nepriemokų už 3 metų laikotarpiu faktiškai nevažiuotą laiką būnant darbdavio žinioje, t. y. pertraukas tarp reisų, už kurias „Kuršėnų AP“ vadovybė įsigudrino nemokėti pagal principą: „ratai sukasi – mokam, ratai nesisuka – nemokam“. Tokį viešai vykdomą apvaginėjimą apgynė ir autobusų parką išteisino net neaiškiais pagrindais sudaryta ir kompetencijos galimai stokojusi Šiaulių Darbo ginčų komisija. Po jos atmesto ieškinio „dėl senaties“, vairuotojams beliko kreiptis į teismą.

„Sandrauga“ dėl galimai neskaidriai vykusio „Kuršėnų AP“ direktoriaus paskyrimo kreipėsi į Seimo kontrolierių ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Pateiktos ir nurodytos visos aplinkybės, kuriomis V. Šulčius į einamas pareigas galimai buvo paskirtas be konkurso. Turima galvoje, kad V. Šulčius 2000–2003 m. buvo Šiaulių raj. saviv. administracijos direktorius, o V. Šulčiaus paskyrimą bendrovės direktoriumi nerengiant konkurso inicijavusi „Kuršėnų AP“ valdybos pirmininkė taip pat yra Šiaulių raj. saviv. administracijos direktoriaus pavaduotoja. Todėl galimai „Kuršėnų AP“ direktoriaus pareigos buvo užimtos per pažįstamus buvusius bendradarbius, siekiant sau ir kitiems asmeninės naudos, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir viršijant įgaliojimus – rašte Tarnybinės etikos komisijai nurodė „Sandrauga“.

Profsąjunga į tai sulaukė deklaratyvaus atsakymo, kad pateikti duomenys nėra pakankami ir akivaizdūs, jog būtų galima įžvelgti interesų konfliktą tarp V. Šulčiaus paskyrimo Šiaulių raj. savivaldybės valdomos įmonės direktoriumi ir šios savivaldybės mero Antano Bezaro bei „Kuršėnų AP“ valdybos pirmininkės I. Venciuvienės veiksmų. VTEK pareikalavo faktinių duomenų ir aplinkybių, taip nusiplaudama rankas. Be kita ko profsąjungai buvo patarta pačiai užsiimti tyrimu. Po tokio pasiūlymo, jei tik Seimas suteiktų profsąjungai įgaliojimus – tikrai būtų atitinkamai įvertinta pačios VTEK ir Seimo kontrolieriaus veikla.

Panašiai atsirašė ir LR Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba, kuri teigė neturinti įgaliojimų nagrinėti „Kuršėnų AP“ valdybos pirmininko veiksmų teisėtumo direktoriaus skyrimo procedūroje bei pareikalauti valdybos posėdžio protokolo, kuriame atsispindėtų V. Šulčiaus skyrimo direktoriumi procedūra. Jeigu negalima netgi pareikalauti posėdžio protokolo, kyla klausimas – ką apskritai ši tarnyba turi daryti ir kam ji reikalinga Šiaulių apskrityje?

Tačiau viską vainikavo Šiaulių raj. saviv. administracijos atsakymas. Kadangi Seimo kontrolierius situaciją tirti atsisakė dėl aplinkybių, „Sandraugos“ raštas buvo persiųstas šiai įstaigai. Šiaulių raj. saviv. administracija išdėstė net 8 punktus, kodėl „Kuršėnų AP“ direktoriaus skyrimo procedūra yra nejudinamas klausimas. Esminiu punktu traktuojama gramatinė klaida – vietoje V. Šulčiaus įrašyta V. Šulcius. Tai leido administracijos direktoriui G. Karkleliui pareikšti, kad toks asmuo niekada nebuvęs paskirtas „Kuršėnų AP“ direktoriumi ir todėl „Sandraugos“ pretenzija neturinti pagrindo. Taip pat nurodoma, jog profesinė sąjunga esą šiais raštais mėgina vilkinti teisminių procesų nagrinėjimą. Tokio absurdo būtų galima tikėtis iš smulkaus provincijos UAB-o, tačiau ne iš Savivaldybės.

Atskleisdama galimai nesilaikant viešumo ir skaidrumo kriterijų įvykdytą V. Šulčiaus paskyrimą „Kuršėnų AP“ direktoriumi „Sandrauga“ siekia išviešinti ne tik neprižiūrimus ir niekieno nekontroliuojamus valdybos sprendimus, biurokratizmą, korupciją, piktnaudžiavimą, bet ir apnuogina valstybinių įstaigų atsirašinėjimo ir neveiksnumo praktiką. Tokios įstaigos kaip Seimo kontrolieriaus įstaiga ir VTEK nevykdo savo funkcijų, tačiau persiunčia jas pavaldžioms Šiaulių institucijoms, kurios šiame mieste dėl neaiškių priežasčių lyg susitarusios pučia į tą pačią dūdą, įtartinai naudingą pačiam V. Šulčiui ir rajono merui A. Bezarui.

Kęstutis Juknis
Pirmininkas
Lietuvos profesinė sąjunga "Sandrauga"