Vieša paskaita-susitikimas su Šiaulių sąjudininku, istoriku prof. Arūnu Gumuliausku

2023 m. rugpjūčio 22 d., antradienį, 16 val. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) vyks vieša paskaita-susitikimas su Šiaulių sąjūdininku, istoriku prof. Arūnu Gumuliausku. Renginys skiriamas Sąjūdžio 35-osioms metinėms ir „Baltijos keliui“ paminėti. Renginio dalyviai taip pat galės susipažinti su paroda „Šiaulių albumas“, kurioje be kitų pasakojimų apie šiauliečių laisvės kovas, pristatomi ir svarbiausi Šiaulių sąjūdžio istorijos momentai.

1988 m. liepos 22 d. Šiaulių Saulės laikrodžio aikštėje įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas, kurį vedė šiauliečiai inžinieriai Jonas Keldušis ir Vaclovas Vingras. Mitinge dalyvavo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau – LPS) iniciatyvinės grupės nariai: Antanas Buračas, Romualdas Ozolas, Zigmas Vaišvila, Alvydas Medalinskas, svečiai iš Armėnijos ir Latvijos. Buvo renkamos aukos  Povilo Višinskio paminklo statybai, suburta  jo atminimo įamžinimo grupė. 1988 m. liepos 26 d. susirinkime Šiaulių inžinierių namuose  buvo išrinkta  LPS Šiaulių miesto iniciatyvinė  grupė:  Kazys Alminas, Stasys Kaulinis, Jonas Keldušis, Viktoras Kunickas, Kęstutis Oginskas, Mindaugas Stakvilevičius, Vaclovas Vingras. Iniciatyvinės grupės seniūnu tapo  architektas Virgilijus Kačinskas,  pirmosios Šiauliuose Sąjūdžio rėmimo grupės  „Tautos – tautai“ įkūrėjas. 

1988 m. spalio 12 d. Šiaulių Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis Komitetas pripažino Šiaulių miesto Sąjūdį, kaip „sudėtinę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalį“, ir suteikė jam visuomeninės organizacijos statusą. 1988 m. spalio 17 d. Šiaulių dramos teatre surengtoje LPS Šiaulių steigiamojoje konferencijoje buvo išrinkta keturiasdešimties asmenų sudėties Sąjūdžio Šiaulių taryba, delegatai į Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą. Pirmuoju  Sąjūdžio Šiaulių tarybos seniūnu išrinktas Virgilijus Kačinskas.

1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai surengė Baltijos kelią – per 600 km ilgio sustojusių ir rankomis susikibusių žmonių grandinę, jungusią trijų Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Spėjama, kad Baltijos kelyje stovėjo apie 2–2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. – iš Lietuvos. 2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą. Šiauliuose 1989 m. rugpjūčio 23 d. prasidėjo teatralizuotomis akcijomis, skirtomis  Molotovo-Ribentropo pakto metinėms. Gatvėmis važinėjo paktą simbolizuojantys Stalino ir Hitlerio personažai, vyko piketai prie Šiaulių karinio komisariato, KGB pastato, monumento sovietiniam kareiviui. Po šių renginių autobusų kolona iš Saulės laikrodžio aikštės išvyko į „Baltijos kelią“. Prie dvyliktosios magistralės, minint įvairias „Baltijos kelio“ metines, šiauliečiai pastatė keturis paminklus, kuriuos sukūrė skulptoriai: Gediminas Pyragas, Juozas Šilenskis, Gintautas Lukošaitis.

Į Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinius pirmieji Sąjūdžio eksponatai pateko jau 1988 m. vasarą. Tai buvo Sąjūdžio mitinguose platinti ženkleliai su tautine simbolika, šiauliečių pasisiūtos trispalvės vėliavos, pirmieji laikraščių ,,Sąjūdžio žinios“, ,,Atgimimas“ numeriai. Daugiausia dokumentinės medžiagos apie Šiaulių sąjūdį perdavė: Virgilijus Kačinskas, Irena Vasinauskaitė, Aldona Koskienė, Marius Danazas, Antanas Kliunka, Algis Ulčinas ir kt. sąjūdininkai. Muziejuje saugomos fotografų: Vaidoto Kisielio, Romualdo Struogos, Juozo Bindoko, Jono Tamulio, Dangiro Mačiulio, Algimanto Barzdžiaus, Romo Linionio, Zenono Nekrošiaus, Romualdo Požerskio ir kt. autorių fotografijos, kuriuose užfiksuoti svarbiausi Atgimimo metų įvykiai Šiauliuose ir Lietuvoje.