Vienos dienos turistinis maršrutas „Medininkai saugo Lietuvą“

Artėjant savaitgaliui Vilniaus rajono turizmo informacijos centras siūlo vienos dienos turistinį maršrutą į Medininkų pusę.

Maršrutą sudaro penki lankytini objektai:

1. Slėniais ir kalvomis nusėta Medininkų aukštuma kviečia pasimėgauti išskirtiniu kraštovaizdžiu ir aplankyti aukščiausią Lietuvos tašką – Aukštojo kalną.

2. Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia Medininkuose kviečia pasigrožėti savo dailės kūriniais bei susipažinti su įdomia jos istorija.

3. Medininkų aukštumoje stūksanti Medininkų pilis kviečia ne tik pasigrožėti didžiausia gardinio tipo pilimi Lietuvoje, bet ir sudalyvauti čia organizuojamuose renginiuose.

4. Medininkų memorialas žudynių aukoms atminti. 1991 m. liepos 31 dieną iš Lietuvos rytinio pasienio atėjo kraupi žinia – Medininkų poste šaltakraujiškai sušaudyti valstybės pareigūnai.

5. Ilgai išgyvenusi neramumus Šumsko bažnyčia ir vienuolynas šiandien alsuoja ramybe ir kviečia lankytojus architektūrinių paminklų apsuptyje susikaupti bei pasisemti tikėjimo šviesos.

Atrinkti įdomiausi ir svarbiausi faktai apie kiekvieną iš maršruto objektų, jų ieškokite prie nuotraukų. Taip pat jūsų patogumui sudaryta maršruto nuoroda, kurią paspaudę būsite nukreipti į Google Maps žemėlapį. Nuorodą rasite čia.

Aukštojo kalnas

Aukščiausia vieta Lietuvos Respublikoje – Aukštojo kalnas iškilęs 293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio. Jį galima aplankyti Vilniaus rajone, šalia Medininkų kaimo esančiame Juozapinės geomorfologiniame draustinyje. Ant kalno viršūnės užridentas akmuo ir įbetonuota geodezinė žyma liudija jo vardą bei aukštį. Kalnui suteiktas Aukštojo vardas, tai aukščiausiojo baltų mitologijos dievo vardas, žinomas nuo XIV a. Norintiems pasižvalgyti į gražius vaizdus reikia užlipti į apžvalgos bokštą.

Aukštojo lankytojai kviečiami pasigrožėti pušynėliu, pasodintu ąžuolynu bei kalną puošiančiu ypatingu meniniu akcentu – Baltų saulės ratu. Turistų patogumui įrengti suoliukai, automobilių stovėjimo aikštelė, stovai dviračiams, apžvalgos bokštas bei informacinės rodyklės.
Medininkų bažnyčia

1391 metais pagal Jogailos privilegiją Augustijonų ordino atstovai atvyko į Medininkus. Čia jie pastatė bažnyčią ir vienuolyną ir daugiau nei keturis šimtus metų administravo šią parapiją. 1831 metų caro valdžios spaudimas privertė augustijonus palikti Medininkus. Parapija buvo panaikinta, jos žemės išdalytos kaimyninėms parapijoms, o bažnyčia uždaryta.   

Šiandien Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčią aptarnauja kiti vienuoliai – broliai pranciškonai (Mažesnieji broliai konventualai). Pirmasis brolis pranciškonas tėvas Kamil Wielemanski čia apsigyveno 1961 m., sugrįžęs iš sovietinės tremties. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo prie bažnyčios esančiame vienuolyne apsigyveno daugiau pranciškonų vienuolių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia yra medinė, stačiakampio plano. Originalios šventovės architektas – Antonas Filipovičius-Dubovnikas. Bažnyčią puošia paminkliniai kryžiai ir kitos meno vertybės: XVIII amžiuje gaminti vargonai bei Lietuvos globėją šv. Kazimierą vaizduojantis paveikslas.

Medininkų pilis

Medininkai susiformavo prie vieno seniausių ir didžiausių Lietuvoje prekybos kelių. Pakelėje daug pilkapynų, piliakalnių bei senųjų gyvenviečių pėdsakų, iš kurių galima spręsti, kad kelias nutiestas 1 tūkstantmetyje. Keliaudami juo lietuviai pasiekdavo rusų žemes.

Iš istorinių architektūrinių šaltinių sunku pasakyti, kada tiksliai Medininkuose buvo pastatyta pilis. Manoma, kad gyvenvietė ir pilis atsirado XIV a. pirmoje pusėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo laikais. Pirmąkart Medininkų pilis rašytiniuose šaltiniuose paminėta XIV a. pabaigoje, pasakojant apie vieną kryžiuočių žygių.

Atstatytoje Medininkų pilyje lankytojai gali susipažinti su pagrindiniame bokšte nuolat veikiančia išskirtine ekspozicija ir nuo apžvalgos aikštelės pasidairyti po Medininkų apylinkes. Dabartiniai šeimininkai smalsiuosius kviečia į įvairius renginius: kasmetines Medininkų pilies žaidynes, muzikos ir apeigų dieną. Taip pat čia rengiamos konferencijos, vaizduojamojo meno – fotografijos, grafikos, tapybos – parodos. Konferencijų salėje ir pilies kieme organizuojami šviečiamieji užsiėmimai vaikams bei suaugusiesiems.
Medininkų memorialas

Valstybės sienų kontrolė – vienas iš svarbiausių nepriklausomos šalies elementų. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo pradėti steigti pasienio kontrolės postai. Laikotarpis buvo itin įtemptas. Sovietų Sąjunga nepripažino Lietuvos valstybės nepriklausomybės, ketino ją suskaldyti ir destabilizuoti. Sovietų kariškiai ir specialūs milicijos OMON būriai puldinėjo ir siaubė pasienio kontrolės punktus ir ten veikusias muitines. Būdavo deginami pastatai, dokumentai, draskoma Lietuvos vėliava, pasitaikydavo, kad sužeidžiami beginkliai pareigūnai, ir pan. Suskaičiuota, kad buvo įvykdyta 18 išpuolių, per kuriuos nukentėjo 35 Krašto apsaugos departamento darbuotojai ir 27 muitininkai.

Tragedija neaplenkė Medininkų. Neilgai trukus po nepriklausomybės atkūrimo, 1991-ųjų vasarą iš čia pasklido šiurpą kelianti žinia. Liepos 31-ąją prieš patekant saulei Medininkų pasienio poste buvo įvykdytos kruvinos žudynės. Sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrys OMON užpuolėtąkart budėjusius pasienio pareigūnus. Septyni Vilniaus muitinės inspektoriai, Kelių policijos bei „Aro“ būrio pareigūnai neteko gyvybių šaltakraujiškoje egzekucijoje, vienas iš jų, patyręs didelių sužeidimų, išgyveno.

Šiam tragiškam įvykiui pagerbti šalia senosios Medininkų muitinės vagonėlio 1993 metais pastatytas juodo granito paminklas su septyniais balto marmuro kryžiais, simbolizuojančiais gyvybę paaukojusius Lietuvos pasienio sargus. Paminklo projekto autoriai – architektai Algimantas Šarauskas ir Rimantas Buivydas.

Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

Prie Baltarusijos sienos, apie 32 km į rytus nuo sostinės Vilniaus galima aplankyti nedidelį miestelį, kurio centrą puošia originalus vėlyvojo baroko stiliaus architektūrinis ansamblis. Ant kalvelės, tarp gausių želdinių išsidėstę Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir dominikonų vienuolyno statiniai. Į šventorių patenkama per po varpine įrengtus vartus. Šioje ramybe alsuojančioje ir rūpestingai prižiūrimoje aplinkoje galima susipažinti su įdomia komplekso istorija, apžiūrėti čia įkurdintus koplytstulpius, dailės paminklus ir kt.

Šv. Arkangelo Mykolo šviesi mūrinė bažnyčia žavi vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožais. Tai masyvi, simetriška, bebokštė bažnyčia su originaliu pagrindinio fasado dekoru bei giliose nišose glūdinčiais arkiniais langais. Šventorių juosia akmeninė tvora, į kurią darniai įkomponuota varpinė su vartais.