Vieno eksponato istorija. Arba ką lėmė 1863 m. sukilimas?

Sausio 22 d. minimos 160-osios metinės, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. Atsiliepę į LR Prezidento Gitano Nausėdos kvietimą paminėti reikšmingą įvykį ir stiprinti istorinę atmintį, Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkai Sakralinio paveldo ekspozicijoje (Katedros a. 6, Telšiuose) surengė parodą „1863 metų sukilimo epizodai Telšių apskrityje“.

Po šv. Mišių Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje, prie sukilėlių kunigų Izidoriaus Noreikos ir Antano Gargaso kapo šventoriuje uždegtos atminimo žvakutės. Pagarbą laisvės kovotojams atidavė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė, Telšių rajono meras Kęstutis Gusarovas, muziejaus ekskursijų vadovė Janina Bucevičė, gimnazistai ir gausus būrys bendruomenės narių.

Vėliau susirinkusieji pakviesti į Sakralinio paveldo ekspoziciją, kur buvo pristatyta paroda, skirta vienam kovingiausių ir ilgiausiai trukusių XIX a. sukilimų už laisvę. Šiuo mūšiu buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės tautos – lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai – siekė išsivaduoti iš Rusijos imperijos priespaudos. Į kovą už laisvę jungėsi ir žemaičiai. Sukilėlių palikti dokumentai – atsišaukimai ir laikraščiai – rodo, kad visi jie bandė kovoti už bendrą valstybę.

Renginyje gausiai susirinkusiems (mokytojams, kultūros darbuotojams, gimnazistams, tikintiesiems, muziejininkams ir kietiems bendruomenės nariams) dėkojo muziejaus direktorė E. Stonkevičienė, parodą pristatė J. Bucevičė, istorinius aspektus taip pat apžvelgė JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

Parodoje eksponuojamos unikalios 1863 m. sukilimą menančios, istorinę atmintį gaivinančios Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomos vertybės. Aktyvią kovą liudija ginklai – pistoletai, kardai, žnyplės kulkoms lieti ir kt. Skaudžiai apie sukilėlių kunigų Izidoriaus Noreikos ir Antano Gargaso sušaudymą Telšių miesto pakraštyje (dabar – Sukilėlių gatvėje) primena jų palaikų perlaidojimo fotografija iš 1922 m. bei gyvybę atėmusios kulkos... Parodą papildo autentiškos sukilėlių Dominyko Bociarskio, Antano Venslauskio bei kitų fotografijos, darytos tiek laisvėje, tiek pakeliui į Rusijos platybes ar jau tremtyje. A. Venslauskis buvo 1863–1864 m. sukilimo Telšių apskrityje organizatorius, žemaičių vadintas „lenkų karaliumi“. Ilgesiu artimiesiems, bičiuliams pulsuoja už paramą sukilėliams ištremtų gydytojų, brolių Vladimiro ir Bonaventūro Andrijauskų laiškai gimtinėn.

Bemaž 150 lankytojų sukvietusi „vieno eksponato“ paroda – tai įrodymas, kad net prabėgus 160 metų 1863–1864 metų sukilimas tebėra reikšmingas ir šiandien: gausus dalyvavimas minėjime akcentuoja, kaip svarbu išsaugoti ryškų ir gyvą atminimą tų žmonių, kurių kova prieš okupantus simbolizuoja laisvę.