Vienkartinį plastiką turės keisti tvarios alternatyvos

Seimo priimti Aplinkos ministerijos pasiūlyti keturių teisės aktų pakeitimai užtikrina reikiamus svertus siekiant Lietuvoje visiškai atsisakyti plastiko turinčių vienkartinių gaminių.

Trijų įstatymų – Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos – ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos sudaro sąlygas įgyvendinti Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvą, draudžiančią teikti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastikinius ir visus aerobiškai skaidaus plastiko gaminius.

Tai kasdieniame gyvenime pastaraisiais metais vis gausiau vartoti stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, maišikliai, ausų krapštukai, žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko, ir kt. Už nevykdomus ar netinkamai vykdomus atliekų tvarkymo reikalavimus nustatyta juridinių asmenų atsakomybė ir sankcijos.

„Įstatymų pataisos leis sumažinti katastrofiškai didėjusį vienkartinio plastiko poveikį aplinkai ir skatins pereiti prie žiedinės ekonomikos kuriant novatoriškus ir tvarius verslo modelius ir gaminius. Jos būtinos ne tik todėl, kad įvykdytume ES reikalavimus, bet ir kad didintume verslo ir visuomenės atsakomybę už aplinkos išsaugojimą, skatintume tvaresnį vartojimą“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Seimo priimtos teisės aktų pataisos – tik startinis kovos su vienkartiniu plastiku etapas. Aplinkos ministerija įgaliota parengti įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus, kuriuose detalizuojama, kaip vykdyti įstatymuose nustatytas naujas pareigas žvejybos įrankių, tabako gaminių su filtrais ir atskirai parduodamų filtrų, oro balionėlių, drėgnųjų servetėlių, vartoti paruošto maisto ir gėrimų pakuočių (taros, lanksčių pakelių, vyniojamojo popieriaus, maišelių, puodelių) gamintojams bei importuotojams.

Jie privalės registruotis, vesti apskaitą ir teikti jos ataskaitas, šviesti ir informuoti visuomenę, pagal rinkos dalį apmokėti jūrų uostų administracijos išlaidas žvejybos įrankių atliekoms tvarkyti ir savivaldybių išlaidas už šiukšlių iš aplinkos išrinkimą ir atliekų iš viešų šiukšliadėžių tvarkymą. Be pareigų, apibrėžtos ir gamintojų bei importuotojų teisės. Jie galės steigti licencijuotas organizacijas, pavesti joms sudaryti sutartis su savivaldybėmis ir jūrų uostų administracija ir skirstyti lėšas.

Aplinkos ministerija jau yra pradėjusi diskusijas su kavinėmis, viešbučiais, parduotuvėmis, ruošdamasi pasirašyti numatomą susitarimą su ūkio subjektais sumažinti vienkartinių plastikinių gėrimų indelių ir maisto taros naudojimą iki 2026 m. Tačiau ir šis susitarimas, ir dalis minėtųjų teisės aktų bus tvirtinami tik po to, kai Europos Komisija priims visoje ES vienodai taikytinus įgyvendinamuosius teisės aktus.

Be to, Europos standartizacijos organizacijos turi parengti darniuosius standartus, skirtus plastikinės ir kombinuotos taros kamštelių pritvirtinimui (kad jie išliktų pritvirtinti per visą naudojimo laiką), taip pat žvejybos įrankių žiediniam projektavimui, kad būtų skatinama juos paruošti pakartotiniam naudojimui ir sudarytos palankesnės sąlygos perdirbti pasibaigus jų gyvavimo ciklui.