Vieniems nervai „eina“ per širdį, kitiems – per skrandį

Sergančiųjų virškinimo sistemos ligomis, kurių pastaruoju metu daugėja tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje, ypač padažnėja šiltuoju metų laiku. Pasak šeimos gydytojos Indrės Beržinienės, medikamentinis gydymas neišvengiamas, tačiau kur kas svarbiau yra išmokti taisyklingai, reguliariai maitintis ir stengtis išvengti streso.

Kaltas ne tik maistas

Nuolatinis stresas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka, nuovargis, darbo ir poilsio režimo nebuvimas, žalingi įpročiai – pagrindinės priežastys, dėl kurių vystosi nemaža dalis virškinimo sistemos sutrikimų. Tad, anot šeimos gydytojos Indrės Beržinienės, paplitęs posakis „Vieniems nervai „eina“ per širdį, kitiems – per skrandį“ – išties teisingas.

Gydytoja sako pastebėjusi, jog šiltuoju metų laiku virškinimo sistemos sutrikimai itin linkę paūmėti. Virškinimo metu maistas yra susmulkinamas ir suskaidomas. Suskaidytas medžiagas organizmas panaudoja kaip žaliavą tolesnei molekulių sintezei ar kaip energijos šaltinį. Jeigu šis procesas „streikuoja“, organizmas negauna būtinų medžiagų, organų veikla ima strigti, ilgainiui taip išsivysto įvairių negalavimų.

Pacientas kreipiasi į gydytoją, skųsdamasis pilvo pūtimu, jo skausmu, nevirškinimo jausmu, raugėjimu, pykinimu ar vėmimu, viduriavimu arba vidurių užkietėjimu, rėmens graužimu, blogu burnos kvapu ir kitais negalavimais. Dėl sutrikusio virškinimo stokojama energijos, silpsta imuninė sistema, prarandamas darbingumas. Pasikartojantys virškinimo sutrikimai gali apsunkinti kasdienybę, o negydomi – išsivystyti į dar sunkesnes ligas, kurių viena dažniausių – gastroezofaginis refliuksas. Pastaruoju metu sergančiųjų šia liga padaugėjo ne tik tarp vyresnio amžiaus žmonių, bet ir tarp jaunimo. „Ši liga bene ryškiausia nesveikos gyvensenos, streso pasekmė“, – sako gydytoja.

Kai nuolatiniai gyvenimo palydovai – stresas ir įtampa

Gastroezofaginis refliuksas – tai padidėjusio rūgštingumo liga. Klasikiniai jos simptomai: rėmuo, skausmas krūtinėje po duobute, raugėjimas, pykinimas. Taip pat gali pasireikšti netipiniai požymiai: balso pakimimas, kosčiojimas. Sergant gastroezofaginiu refliuksu, rūgštis nuolat pakyla iš skrandžio į stemplę. Tai paprastai nutinka tuomet, kai sutrinka stemplės apačioje esančio raumens, kuris kontroliuoja maisto judėjimą į skrandį, veikla. Rūgštis stemplėje ardo audinį ir per ilgą laiką gali sukelti rimtų pakitimų – erozijų, todėl jeigu jus vargina minėti simptomai, atidėlioti vizito pas gydytojus nereikėtų.

Gydytoja sako pastebėjusi, jog ne ką rečiau sergama ir dirgliosios žarnos sindromu. Tai funkcinė žarnyno liga, pasireiškianti pilvo skausmu, diskomfortu, sutrikusiu tuštinimusi (viduriavimu arba vidurių užkietėjimu). Ši liga vis labiau plinta, ypač tarp 25–50 metų amžiaus žmonių, kurių nuolatiniai gyvenimo palydovai – stresas ir įtampa.

Skrandžio, dvylikapirštės žarnos uždegimą, opaligę, dispepsiją, vėžį gali išprovokuoti skrandyje apsigyvenusi bakterija Helicobacter pylori. Nustatyta, kad daugiau nei 50 proc. gyventojų yra šios bakterijos nešiotojai, bet didžioji jų dalis jaučiasi gerai ir net nežino, kad yra užsikrėtę. Bakterija Helicobacter pylori gali ilgus metus tyliai tūnoti skrandyje ir tik paauglystėje ar suaugus išprovokuoti ligą.

Bakterija pasižymi puikiu sugebėjimu adaptuotis įvairiose terpėse, netgi itin rūgščioje ir agresyvioje skrandžio aplinkoje. Todėl žmonėms, kurių skrandžio rūgštingumas padidėjęs, kyla didelė rizika susirgti, pavyzdžiui, opalige. Rūgšti terpė sudaro palankias sąlygas bakterijos Helicobacter pylori gyvybinei veiklai. „Žinoma, ne visi žmonės, kurių skrandyje aptinkama ši bakterija, suserga, – sako gydytoja. – Tai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos atsparumo. Dalis žmonių šias bakterijas savo organizme nešioja visą gyvenimą ir nejaučia jokių negalavimų.“

Pakeisti požiūrį į mitybą sunku, bet įmanoma

Norintiesiems padėti savo virškinimo sistemai gydytoja pirmiausia pataria subalansuoti mitybos racioną. Neginčijama yra šviežių daržovių ir vaisių nauda, tad ne veltui mitybos specialistai siūlo neapsiriboti vien lietuviškais vaisiais bei daržovėmis, paįvairinti racioną naudinga ir egzotiniais vaisiais. Vienas jų – papaja, kurią efektyvu vartoti ir džiovintą. Joje esantis baltymus skaidantis fermentas proteazė padės geriau suvirškinti baltymus, t. y. mėsą, paukštieną, kiaušinius.

Nepraeikite prošal ir pro ananasą. Jame esantis bromelainas – nevienalytis fermentas – pagelbės virškinant ir apsaugos nuo rūgimo procesų, kai valgomas mišrus, angliavandenių, riebalų, baltymų turintis maistas.

Savo mitybos racione dažniau vartokite ir prieskoninį augalą imbierą, kuris geba palankiai veikti virškinimo procesą: stimuliuoja virškinimą, palaiko žarnyno tonusą, naudingas, kai pykina, nes suaktyvina virškinimo sultis ir neutralizuoja rūgštis.

Puikiai su rėmens ėdimu susidoroja vaistažolės: kadagys bei širdažolė. Padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, esant ūminiam ir lėtiniam skrandžio gleivinės uždegimui skrandžio ir žarnų srityje, tinka vartoti ramunėlių žiedų, pipirmėčių lapų ir saldymedžių šaknų mišinį. Pankolis tinka ne tik mažiems – jis efektyviai gelbėja ir suaugusiesiems, besiskundžiantiems, užklupus pilvo spazmams ir susikaupus dujoms. Pipirmėtė tiks ir maistą gaminant, ir arbatai. Ši prieskoninė vaistažolė pasižymi skrandžio spazmus mažinančiu poveikiu, sutrikus virškinimui. Raudonuosiuose burokėliuose ir grūdų patiekaluose esančios medžiagos palaiko tinkamą rūgštinę terpę skrandyje, padeda skaidyti baltymus ir riebalus.

Nesileiskite kamuojami troškulio

Maiste būtinos maistinės skaidulos, kurios skirstomos į dvi grupes – tirpias ir netirpias. Tirpios skaidulos, tirpdamos vandenyje, suformuoja į gelį panašią masę. Tirpios skaidulos žarnyne taip pat yra gyvenančių bakterijų maistas. Šių skaidulų yra avižose, žirneliuose, pupelėse, vaisiuose, pomidoruose, troškintose daržovėse. Netirpios skaidulos brinkdamos didina išmatų tūrį ir skatina žarnyno judesius, tai palaiko savalaikį nesuvirškintų medžiagų pašalinimą iš organizmo. Šių skaidulų yra daugumoje daržovių, riešutuose, grūdų luobelėse, sėlenose.

Mažiau vartokite citrusinių vaisių, kurie turi daug rūgšties: greipfrutų, apelsinų, mandarinų. Ši rūgštis skatina išsiskirti daugiau skrandžio sulčių, nei reikia įprastai, o jos savo ruožtu nukeliauja į stemplę ir sukelia rėmenį.

Riebiame maiste, taip pat ir įvairiuose rūkytuose gaminiuose yra ne tik daug riebalų, bet ir krakmolo, kurie lėtina virškinimo procesus, o tai skatina atsirasti rėmenį. Aštrus maistas taip pat išprovokuoja rėmens atsiradimą.

Kofeinas susilpnina skrandžio sfinkterio raumenis, todėl rūgštis lengviau patenka į stemplę ir jus vėl kankina rėmuo. Be to, kava yra didelio rūgštingumo šaltinis, todėl jei ji jums sukelia rėmenį, laikas pradėti gerti žaliąją ar juodąją arbatas.

Neignoruokite pieno produktų, ypač kefyro bei jogurto. Šiuose maisto produktuose apstu probiotikų, t. y. gerųjų bakterijų, be kurių žmogaus žarnynas vargiai apsieitų.

Keisdami mitybos įpročius, pradėkite valgyti lėčiau, kruopščiai sukramtydami maistą, nepersivalgykite ir nevalgykite prieš miegą. Atsikratykite antsvorio, nes riebalinis audinys spaudžia skrandį.

Nesileiskite kamuojami troškulio. Minimalus skysčių kiekis, reikalingas normaliam virškinimui, – 1,5 litro vandens per dieną.

Geriausia profilaktika – sveika gyvensena

Kad ir kaip teisintumėte save, jog esate nuvargę, fizinis aktyvumas, anot gydytojos, būtinas! Tad nuo šiol jūsų pagrindinė taisyklė – pusvalandis fizinio aktyvumo kasdien.

Keičiant gyvenimo stilių, būtų idealu atsisakyti žalingų įpročių. Nikotinas, alkoholis ir juose esantys toksinai suardo net pačius stipriausius skrandžius, taip pat kepenis, kasą, žarnyną ir kitus virškinimo sistemos organus. Alkoholis ir nikotinas ne tik išbalansuoja žarnyno veiklą, bet neigiamai atsiliepia kiekvieno mūsų asmeninėms savybėms.

Gydytoja primena, jog būtina retkarčiais tikrintis savo sveikatą, net jeigu ir jaučiatės esantys sveiki, ir nepiktnaudžiauti vaistais. Vaistai nuo skausmo, vartojami dideliais kiekiais, pažeidžia skrandžio gleivinę, sukelia erozijas ar net kraujuojančias skrandžio opas.

Venkite siaurų drabužių. Miegant galvūgalis turėtų būti pakeltas.

Nekelkite sunkių daiktų, ypač jei reikėtų įtempti pilvo raumenis.

Kad ir kaip esate užimti, stenkitės, kad jūsų maisto racionas būtų naudingesnis, sveikesnis ir dietiškesnis. Atsisakykite saldumynų – cukrus sudirgina stemplę ir skrandį, skatina išsiskirti skrandžio sultis. Kuo rečiau mėgaukitės šokoladu, nes jis beveik tuoj pat pakenkia skrandžio sfinkteriui.

Miglė Remeškevičiūtė