Vienam prekybos tinklui palankūs slapto pirkėjo tyrimai: „Lidl“ ir „SeeNext“ neigia bet kokias sąsajas

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ neigia bet kokias sąsajas su tyrimų bendrove „SeeNext“, kas mėnesį skelbiančia, kad „Lidl“ kainos – žemiausios tarp konkurentų.

Nors sau palankių „SeeNext“ tyrimų rezultatus „Lidl“ naudoja savo skleidžiamoje ir apmokamoje komunikacijoje, prekybos tinklas tikina, kad pačių tyrimų finansiškai neremia ir jų neužsako. Savo ruožtu išimtinai „Lidl“ palankius slaptus pirkėjų tyrimus atliekanti „SeeNext“ tvirtina, kad nėra sudariusi sutarčių su nė vienu prekybos tinklu, o bendrovės tyrimai – objektyvūs.

Išskiria vieną tinklą

„Lidl“ interneto svetainėje ir naujienų portaluose kone kas mėnesį skelbiami „SeeNext“ slapto pirkėjo tyrimai dažniausiai nurodo, kad mažiausios maisto produktų kainos yra „Lidl“ prekybos tinkle. Tokios „SeeNext“ tyrimų išvados pirkėjams ir rinkos dalyviams kelia klausimų dėl šių tyrimų nepriklausomumo ar pasirinktos metodikos patikimumo. Juolab kad kiti kainų palyginimo portalai daro kitokias išvadas ir „Lidl“ kainos ne visada yra mažiausios rinkoje.

Štai keli portalo Alfa.lt surinkti pavyzdžiai apie „SeeNext“ išvadų palankumą vokiečių prekybos tinklui. Šių metų gegužės mėnesį „SeeNext“ tyrimų rezultatus savo interneto svetainėje paskelbė pati „Lidl“.

„Naujausio rinkos tyrimų įmonės „SeeNext“ slapto pirkėjo tyrimo duomenimis, žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ dažno vartojimo prekių krepšelis – pigiausias tarp penkių didžiausių šalies prekybos tinklų. Gegužės 10 d. atliktas tyrimas parodė, kad „Lidl“ parduotuvėje įsigyto dažno vartojimo prekių krepšelio kaina siekė 34,02 euro ir buvo beveik 3 eurais mažesnė už brangiausią prekių krepšelį siūlančio prekybos tinklo“, – skelbė „Lidl“.

Vokietijos prekybos tinklui palankius pranešimus platina ir pati „SeeNext“. Kovą savo interneto svetainėje bendrovė skelbė: „Skirtinguose prekybos tinkluose už analogišką prekių krepšelį galima sutaupyti arba permokėti beveik pusšešto euro – tai rodo slapto pirkėjo tyrimų agentūros „SeeNext“ atliktas naujausias dažno vartojimo prekių kainų palyginimo tyrimas.

Kaip skelbia „SeeNext“, kovo 19 d. atlikto tyrimo metu slapti pirkėjai apsilankė Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX“, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“.

Apsipirkimui buvo pasirinktas 26 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis, kurį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai ir daržovės bei gėrimai.

Šio tyrimo metu, renkantis pigiausias dažno vartojimo prekes, buvo galima sutaupyti daugiau nei 5 eurus. Mažiausiai už įsigytą prekių krepšelį buvo sumokėta „Lidl“ parduotuvėje – 35,69 euro, o daugiausia analogiškų prekių krepšelis kainavo „Norfos“ parduotuvėje – 40,99 euro.“

„Lidl“ palankius tyrimų rezultatus, nežinia už užmokestį ar nemokamai, skelbia ir naujienų portalai. Birželį platintas pranešimas nurodė, kad, slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimo duomenimis, birželio mėnesį dažno vartojimo prekių krepšelis pigiausias yra prekybos tinkle „Lidl“, brangiausias – „Norfoje“.

„Analogiškų prekių krepšelio kaina didžiuosiuose šalies prekybos tinkluose skiriasi šiek tiek daugiau nei 4 eurais, o didžiausi kainų skirtumai fiksuoti pieno produktų ir gėrimų kategorijose. Bendrai mažiausiai už įsigytas prekes tyrėjai vidutiniškai sumokėjo „Lidl“ – 34,45 euro.

Daugiausia analogiškų prekių krepšelis vidutiniškai kainavo prekybos tinkle „Norfa“ – 38,38 euro“, – skelbtos „SeeNext“ tyrimų išvados.

Publikacijose nurodoma, kad birželio 4 d. atlikto tyrimo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX“, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“.

Apsipirkimui slapti pirkėjai tyrėjai pasirinko 24 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelį, kurį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.

Galimas „SeeNext“ išvadų šališkumas neliko nepastebėtas „Lidl“ klientų.

Pasėjo abejonių

Socialinės žiniasklaidos tinkluose pastaruoju metu pasirodo pranešimų, kad „Lidl“ galimai žino, kada parduotuvėse pasirodys „SeeNext“ slapti pirkėjai, ir iš anksto pasiruošia – tam kartui sumažina kainas, o tyrėjams išvykus, vėl pakelia.

„Faktas patvirtintas – „Lidl“ galimai žinojo, kad liepos 2 d. ateis slapti „SeeNext“ pirkėjai, todėl būtent šią dieną sumažino stebimų pieno produktų kainas“, – rašė viena „Lidl“ klientė, jos laišką išspausdino interneto svetainė „Riebus katinas“.

Pirkėja tikino, kad asmeniškai liepos 2 d. fiksavo 180 g „Pilos“ 82 proc. riebumo sviesto kainą, kuri nuo 1,39 Eur buvo pamažinta iki 1,09 Eur.

„Dabar „Lidl“ reklamuojasi, remdamasis „SeeNext“ atliktu tyrimu, kad pigiausi pieno produktai yra būtent jų tinkle (1,49 Eur pigiau nei brangiausio pieno produktus siūlančio prekybos tinklo parduotuvėje). Į kitas prekių kategorijas nesigilinsiu. „Maximoje“ 180 g 82 proc. riebumo sviestas kainuoja lygiai tiek pat, kaip dabar kainuoja ir „Lidl“ parduotuvėje, ir tai yra 1,39 euro.

„Lidl“ pigiausią dažno vartojimo prekių krepšelį siūlo jau devintą mėnesį iš eilės? Baikit, nemanau. Beveik 3 eurų skirtumas tarp „Maximos“ ir „Lidl“ krepšelių rodo, kad kainos liepos 2 d. galimai buvo pamažintos ir kitoms prekėms, nes skirtumai tarp kitų tinklų („Maxima“, „Norfa“, „Iki“, „Rimi“) vos 20–30 centų.

Kituose prekybos tinkluose 180 g 82 proc. riebumo sviesto kainos panašios ir siekia 1,39 ir 1,33 euro. Įdomu tik, kiek dar mėnesių „SeeNext“ klaidins Lietuvos vartotojus?“ – rašė pirkėja.

Panašų skaitytojos laišką paviešino didžiausio tiražo Kėdainių rajono laikraščio miestui ir kaimui „Rinkos aikštė“ interneto portalas.

Publikacijoje „Lidl“ – kainų čempionas“ skaitytoja pasakoja, kad kreipėsi į „Lidl“ su klausimu, „ar, remiantis mėnuo po mėnesio klastojamu tyrimu, kai UAB „SeeNext“ slapti pirkėjai (darbuotojai) šio tinklo parduotuvėje randa tik jiems specialiai ir laikinai sumažintas kainas (apie 50 proc. tiriamo krepšelio), klaidins Lietuvos gyventojus ir rugpjūčio mėnesį.

Kėdainietė piktinosi, kad didieji naujienų portalai („Delfi“, „15min“, „TV3“, Lrt.lt ir kiti) nenori visuomenės informuoti „apie „Lidl“ makaronų kabinimą ant ausų ir net priešingai – skleidžia „Lidl“ užsakytą klaidinančią reklamą“.

Aktyvi pirkėja perspėjo: „Žmonės, kurie nori sutaupyti porą eurų, pirkdami (...) prekių krepšelį, „Lidl“ to tikrai nepadarys…“

Nefinansuoja, bet naudojasi

Alfa.lt pasidomėjo, ar „SeeNext“ yra kaip nors susijusi su „Lidl“, galbūt Vokietijos tinklas užsako ir apmoka tyrimus „SeeNext“. O gal „Lidl“ kokiu nors kitu būdu finansuoja „SeeNext“ veiklą: dotuoja, perka paslaugas, o pastaroji atsidėkoja palankiais tyrimais?

„Lidl Lietuvos“ atstovė Lina Skersytė tvirtino, kad „Lidl“ nefinansuoja nei „SeeNext“, nei kitų Lietuvoje atliekamų kainų tyrimų.

Tačiau L. Skersytė patvirtino, kad „Lidl“ palankius tyrimų rezultatus naudoja savo komunikacijoje, esą taip daro daugelis. „Kainų lyginimai vyksta daugelyje pasaulio šalių – jų metodikos skirtingos, lyginamos prekės bei nugalėtojai taip skiriasi. Tyrėjams sukūrus objektyvią ir tikslią metodiką, ji visuomet yra naudinga jo rezultatus analizuojančiam pirkėjui. Taip pat ir Lietuvoje jau daugelį metų skelbiami kelių skirtingų tyrėjų tyrimų rezultatai. Tarp šių tyrėjų vyksta ir natūrali konkurencija, kuri skatina juos tobulėti ir taip yra naudinga pirkėjams. Dėl skirtingų metodikų įprastai gali skirtis ir šių tyrimų rezultatai. Mūsų šalies rinkoje tokių kainų lyginimų rezultatus savo komunikacijoje naudoja ne vienas prekybininkas, tad rinkoje tai nėra išskirtinumas ar naujiena“, – teigė L. Skersytė.

Sutarčių su prekybininkais neturi

„SeeNext“ vykdomasis direktorius Tomas Daukša tikino, kad „SeeNext“ nėra sudariusi sutarčių su nė vienu prekybos tinklu, kurių pagrindu būtų įtvirtinta parduotuvėse atliekamų kainų fiksavimų tvarka.

Pasak jo, parduotuvių tinklų prekių kainų palyginimą bendrovė savo iniciatyva ir ištekliais atlieka jau daugelį metų. Tai „SeeNext“ daro didindama savo, kaip rinkos profesionalo, žinomumą: kasmėnesinio tyrimo rezultatais dalijasi tiek su žiniasklaida, tiek su tiriamaisiais prekybos tinklais, taip pat skelbia savo tinklalapyje.

„Tyrimo rezultatais domisi ir vadovaujasi ne vienas prekybos tinklas. Iš šių tinklų „SeeNext“ sulaukia kreipimųsi dėl tyrimų rezultatų pateikimo, jais naudojasi savo kainodaros ar reklamos tikslais“, – teigė T. Daukša.

Kokia metodika vadovaujasi

Alfa.lt prašė bendrovės paaiškinti, kokie yra pagrindiniai slapto pirkėjų tyrimo, kuriuos atlieka „SeeNext“, metodikos elementai.

T. Daukša sakė, kad parduotuvių tinklų prekių kainų palyginimo tikslas yra nustatyti, kuriame prekybos tinkle yra mažiausia pasirinkto pirkinių krepšelio kaina. Jo teigimu, „SeeNext“ atliekamos slapto pirkėjo ir rinkos tyrimo paslaugos išsiskiria dėl unikalios metodikos, kurios metu eliminuojami netikslumai, lyginant skirtingas prekių pakuotes ir svorį.

„SeeNext“ atliekamų tyrimų metodika išsiskiria tuo, kad nevertina kitose pakuotėse, nei apibrėžta tyrimo metodikoje, esančių produktų. Taip eliminuojami netikslumai, lyginant skirtingas prekių pakuotes ir kiekius.

Taip pat „SeeNext“ rinkoje išskirtiniai, nes bene vieninteliai, be prekių kainos lentynose fiksavimo, produktą įsigyja ir vertina galutinę prekės kainą, užfiksuotą kasos kvite. Be to, „SeeNext“ atliekamas maisto produktų kainų tyrimas atliekamas tik lyginant tos pačios kategorijos, pakuotės, tūrio prekes.

Kaip tyrėjams pavyksta išsaugoti slaptumą, kad prekybos tinklai iš anksto nežinotų apie slaptų pirkėjų pasirodymą ir tuo nepasinaudotų?

T. Daukša atsakė, kad „SeeNext“ visų prekybos tinklų atžvilgiu taiko vieną ir tą pačią metodiką. „Tyrimo rezultatai yra pagrįsti kasos kvitais, išsamia tyrimo analize, todėl nėra galimybės paneigti tokio tyrimo tiesos ir objektyvumo kriterijaus“, – tvirtino jis.

„Pigiausio“ tinklo nėra

Nepriklausomas racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas „Pricer.lt“, kas mėnesį lyginantis prekių kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose, pastebi, kad pagal mažiausias kainas tinklai keičiasi vietomis, vienas tinklas esą niekad neišlaiko geriausios pozicijos, pavyzdžiui, visą pusmetį.

„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigė, kad pigiausių krepšelių rinkoje pirmoje ir antroje vietoje „dažniausiai trinasi“ „Maxima“ su „Lidl“. O į antrą ir trečią poziciją „įšoka visi kiti“.

„Pigiausių prekių krepšelis stabilesnis, bet prekinių ženklų krepšelis šokinėja. Tiriamos prekės pasižymi tuo, kad jų pardavimai didžiausi. Laikyti joms ypač žemą kainą atsiliepia tinklo kišenei. Ne visi tinklai gali ilgai laikyti pigiausią kainą pigiausiam sviestui, pienui, nes ten pardavimo apimtys eina ohoho. Todėl pigiausia prekė dažniausiai yra tinklo privataus prekės ženklo. O iš tiekėjo, kuris investuoja į prekės ženklą, ją atpiginęs, kompensacijos negausi. Silpnesni tinklai negali ilgai taikyti akcijų“, – teigė P. Čepkauskas.

Pasak jo, „Pricer.lt“ tyrimus prekybos tinklai savo komunikacijoje „kaip reklamos instrumentą“ pradėjo naudoti maždaug prieš dvejus metus. Kartu jis pabrėžė, kad „Pricer.lt“ daugiausia tiria rinkos tendencijas, o tinklų kova dėl pirmos vietos tyrėjams yra antraeilis dalykas.

Manipuliuoja kainomis?

P. Čepkauskas teigė, kad „Pricer.lt“ yra „pagavusi“ prekybos tinklą „Lidl“ manipuliuojant kainomis, kai žinojo, kad ateis tyrėjai, arba pastebėjo, kad jie jau yra parduotuvėje.

„Mes net vaizdo įrašą rodėme, kai mums prieš nosį, kai mes tiriame kainas, „Lidl“ kainos pradeda mirgėti ir sumažėja vienai dienai“, – teigė P. Čepkauskas.

Tyrėjas paaiškino, kad, siekiant tyrimo tikslumo, kainų tyrimas dažniausiai daromas fiksuotu laiku, tai yra tą pačią dieną, pavyzdžiui, paskutinės mėnesio savaitės antradienį.

„Na, ir pamanipuliuoja prekybininkai. Šiemet vasario mėnesį nuėjome nenumatytu laiku, paskui patikslinome po savaitės, tai pamatėme, kai prekybininkai kaitaliojo kainas, gražesnis veidelis atrodytų. Tiek žinių“, – sakė „Pricer.lt“ atstovas.

P. Čepkauskas mano, kad „Lidl“ savo „manipuliacijomis“ susigadino reputaciją pirkėjo akyse. „Kaip paskaitome komentarus po mūsų tyrimų pranešimų, ką žmonės rašo, tai žvengia žmonės iš tikrųjų“, – pastebėjo jis.

Ką „Pricer.lt“ vadina manipuliacija?

„Kai tinklas, mums atėjus į parduotuvę, numeta kainą 40 proc., o kitą dieną pakelia – čia yra manipuliacija, nes nuolaida ne visi pirkėjai pasinaudos“, – paaiškino P. Čepkauskas.

Kiti pirkėjai, pasak jo, žinodami, kad kainos bus tikrinamos paskutinę mėnesio savaitę, siunčia „Pricer.lt“ nuotraukas ir šaiposi iš tuo metu sumažėjusių kainų. „Pasisekė nusipirkti sūrį“, „Pasisekė nusipirkti dar kažką, o kitą dieną jau pabrango“ – tokio turinio laiškus su nuotraukomis ir šypsenėlėmis gauna tyrėjai.

„Tokiais veiksmais tinklai sau gadina reputaciją. Nežinau, kas jiems pataria taip elgtis. Bet manipuliacijos yra, jos fiksuotos, ypač „Lidl“ atveju, o pirkėjas nėra kvailas ir daro atitinkamas išvadas“, – pastebėjo P. Čepkauskas.

Triskart brangiau nei Anglijoje

„Pricer.lt“ maisto kainų tyrėjas pastebėjo, kad kainų tendencijos Lietuvoje yra blogos.

„Jeigu pigiausios prekės daugmaž kinta, atsižvelgiant į žaliavų kainas – joms pingant, pinga ir produktai. O prekių ženklų produktai kaip per energetikos krizę pabrango, tai jie tą patį kainų lygį ir paliko, nors energijos ištekliai per tą laiką smarkiai atpigo“, – teigė P. Čepkauskas.

„Pricer.lt“ duomenimis, nuo prieškarinio lygio 2021 m. rugpjūtį pigiausios prekės pabrango 16 proc., o prekės ženklų prekių kainos išaugo 40 proc. „Per akcijas numeta kaip kaulą, kad žmonės palakstytų, bet kainų lygis išlieka nepakitęs“, – teigė tyrėjas.

Esą tokia verslo etika Lietuvoje lemia, kad tas pats produktas Vokietijoje ar Anglijoje gali kainuoti perpus ar triskart pigiau.

P. Čepkauskas teigė, kad, pavyzdžiui, už „Skittles“ saldainiukus Anglijos gyventojas moka 1,25 svaro sterlingo, arba 1,49 euro, o Lietuvos verslas šiems saldainiams nustato 3,29 euro kainą.

„Dar gerai, kad „Maxima“ taiko akcijas, tai galime nusipirkti praktiškai angliško lygio (su mūsų PVM, logistika, pelnais), tai yra už 1,79 euro. Nenori – nepirk. Bet kaip nepirksi – juk norisi pasijausti turtingam, sėkmingam, kad Anglija pavydėtų“, – šypsojosi tyrėjas.