Viena savivaldybė, viena valdžia nieko nepadarys

Vienas ir Pašilės progimnazijos kabinetų vasario 14-osios pavakare nesutalpino visų norinčių į jį patekti. Kai kuriems teko prisėsti ir ant koridoriuje pastatytų kėdžių. Čia taip gausiai Pašilės seniūnaitijos gyventojai rinkosi į Ukmergės rajono savivaldybės vadovų ir administracijos organizuotą susitikimą.

Į susitikimą atvyko savivaldybės meras Rolandas Janickas, administracijos direktorius Stasys Jackūnas, Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė ir vyresnioji specialistė Sandra Dutkuvienė, Pašilės seniūnaitijos seniūnaitis Eduardas Zeziulevičius, Pašilės, Aukštaičių, Šilo, Vaitkuškio, Pergalės, Pivonijos, Pušyno, Snieguolių, Kalno gatvių ir Varinės kaimo gyventojai – iš viso daugiau nei 50 žmonių, taip pat Ukmergės pramonės parko (UPP) atstovės.

„Pašilė yra Ukmergės miesto dalis, mikrorajonas, kur gyvena apie 2 tūkstančius žmonių. Ir jie yra labai kantrūs, nes gana dažnai pasijaučia taip, tarsi gyventų ne toje pačioje, o kitoje, mūsų valdžios kartais pamirštamoje Ukmergėje. Nes kur tik čia dursi pirštu, ten – problema.

Mūsų pagrindinė, virš kilometro ilgio Pašilės gatvė neremontuota daugiau nei tris dešimtmečius, problematiška sankryža prie įvažiavimo į UPP – be šaligatvio ir apšvietimo, per tiesiog gatvėje paliktus automobilius nėra kur praeiti pėstiesiems, kai kurie UPP darbuotojai nesilaiko saugaus greičio. Pašilėje be asfalto dangos yra net keturios gatvės, o Vaitkuškio gatvės gyventojai yra priversti patys šienauti kelių metrų pločio jos kelkraščius. Pas mus prasti šaligatviai arba jų išvis nėra, duobėti ir įvažiavimų neturintys daugiaubučių kiemai, elektra Pašilės gyventojai vis dar aprūpinami oro linijomis, o ne požeminiais kabeliais, čia yra tik viena vaikų žaidimo aikštelė ir ta skirta patiems mažiausiems – 2-3 metų amžiaus vaikams, gausiai žmonių lankomose Pašilės kapinėse nėra tualeto“ – pagrindines Pašilės seniūnaitijos gyventojų problemas, vieną po kitos vardijo E. Zeziulevičius.

Meras R. Janickas pirmiausia padėkojo aktyviam seniūnaičiui, kuris dirba visos seniūnaitijos labui visuomeniniais pagrindais.

„Norėčiau palinkėti visiems savo aplinkoje ir veikloje pastebėti daugiau optimizmo, teigiamų dalykų. Jei į viską žvelgsime tik per minusą, nieko nesukursime.

Viena savivaldybė, viena valdžia nieko nepadarys. Pinigų yra tiek, kiek yra. Ir jie – mūsų visų. Norime juos teisingai, protingai panaudoti. Negalime iš pradžių viską duoti vienam, o paskui kitam. Negalime turėti ir daugybės pastatų bei viešųjų erdvių, kurių priežiūrai, išlaikymui būtų išmėtomos biudžeto lėšos.

Negaliu nesutikti su seniūnaičio pastabomis dėl infrastruktūros. Jos teisingos ir mūsų komanda savivaldybėje dirba tam, kad su ribotais finansais padarytume matomą provežį miesto infrastruktūroje.

Pernai startavo programa, kuria vadovaujantis, pagrindiniai pravažiavimai daugiabučių kvartaluose bus pilnai sutvarkomi iš biudžeto lėšų, o praėjimai iki namų, automobilių stovėjimo aikštelės – 70 proc. prisidedant gyventojams iš kaupiamųjų daugiabučio namo lėšų. Toks problemų sprendimo būdas pasirinktas todėl, kad vien tik savivaldos turimomis lėšomis šiuos darbus galėtume atlikti ne greičiau kaip per 20 metų.

Gatvės mūsų mieste remontuojamos pagal eiliškumą, vadovaujantis kita, skaidria, taip pat mūsų komandos sudaryta programa - kad niekam nekiltų klausimų, kodėl dabar yra tvarkoma šita, o ne kita gatvė.

Kadangi Pašilės gatvė kartu Deltuvos, Linų, Ramygalos ir Žiedo gatvėmis yra labai svarbios verslui. Bus darbo vietų – turėsime biudžetą. Tad viena iš šiuo metu svarstomų galimybių – bandyti greitai ir gerai jas sutvarkyti per viešo ir privataus sektorių partnerystės programą.

Labai džiugu, kad daugiabučiuose gyvenantys ukmergiškiai pagaliau suprato, kad „mano nuosavybė“ yra ne vien tik butas, o ir namo stogas, sienos, kiemas ir kt. Žmonės buriasi, darosi vis labiau aktyvesni, kreipiasi į savivaldybę ir kartu ieškome būdų, kaip pagerinti jų gyvenamosios aplinkos gerbūvį“,- kalbėjo R. Janickas.

Meras patikino, kad Pašilėje gyventojų traukos vieta turėtų būti vietos mokykla. Tiesa, moksleivių skaičius joje, tapus progimnazija, sumažėjo beveik perpus (iš 180 liko 81). Tačiau ši mokymo įstaiga, pasak R. Janicko, bet kokiu atveju išliks. Planuojama investuoti į jos pastatą, renovuoti sporto salę su tikslu, jog ja galės naudotis ne tik gyventojai, bet ir greta esančių verslo įmonių darbuotojai. Neatmetama galimybė ir šalia mokyklos įrengti modernų sporto aikštyną.

„Manau, jog vienos vietos, kur vaikai galėtų žaisti, o suaugusieji – sportuoti, Pašilei tikrai pakanka. Neturi savivalda tiek pinigų, kad prie kiekvieno kiemo įrengtų po atskirą aikštelę. Mes negalime išlaikyti daug pastatų, tačiau tame pastate, kurį išlaikome, turi tilpti viskas: bendruomenė, biblioteka, mokykla, nevyriausybinės organizacijos ir kt.

Džiaugiamės, kad Pašilėje yra įsikūręs verslo ir pramonės įmonių parkas. Kartu su jo atstovais bendraujame ir svarstome galimybes, kaip, per kokius projektus, galėtume drauge pagerinti Pašilės įvaizdį“, – sakė R. Janickas.

Nemažai klausimų pateikė ir susitikime dalyvavę pašiliškiai. Žmonės skundėsi dėl sodų bendrijos „Pašilė“ kelių, kurie esą greit taps nebepravažiuojamais, taip pat domėjosi, ar planuojama soduose įrengti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Kalno gatvėje gyvenantiems rūpėjo vandentiekio trasa ir jos atšakos nuo Pergalės gatvės įrengimas. Net penki Kalno gatvės namai neturi vandentiekio. Kita čia gyvenančiųjų bėda – gatvėje nesurenkami paviršiniai vandenys. Šilo gatvės gyventojai išsakė pastabas dėl galimai įvykusios vandentiekio avarijos prie kapinių, taip pat dėl galimai šioje gatvėje pažeistų melioracijos tinklų – esą gatvėje visada šlapia.

Daug kalbėta ir apie atliekas bei jų surinkimą. Pašiliškiai domėjosi, kur saugiai atsikratyti šiferiu, taip pat teigė, kad kai kuriose vietose (prie parduotuvės, priešais UPP) reikėtų pastatyti daugiau konteinerių, žmonės pasigedo ir didelio konteinerio baldams, tekstilės atliekoms, išsakė pastabas ir dėl žaliųjų atliekų išvežimo – esą nebuvo išvežamos, nors maišai su jomis ir buvo prie kelio sustatyti.

„Šiferis žmogui yra pavojingas tuomet, kai yra daužomas, skutamas ir t.t Jei jo turite nedidelį kiekį galite nugabenti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę Gerseniškių gatvėje. Čia priimami ir baldai. Kadangi Lietuvoje nėra tekstilės perdirbimo pramonės, senus drabužius - tekstilės atliekas atiduokite labdarai arba palikite atliekų konteineriuose“, - sakė R. Janickas.

Z. Pečiulienė patikino, jog pernai Ukmergės miesto seniūnija, turėdama tik vieną krovininį automobilį, surinko ir išvežė 425 tonas žaliųjų atliekų į dumblo kompostavimo aikštelę Sargelių kaime.

Nemažai klausimų gyventojams kilo ir dėl Pašilės kapinių – dėl jų plėtros, laidojimo tvarkos, šalia stovinčių atliekų konteinerių, į kuriuos žmonės prineša visko, taip pat dėl būtinybės čia įrengti tualetą.

„Šiuo metu vietų čia dar pakanka – 3 eilės neužpildytos. Tačiau per 2-3 metus laisvų vietų nebeliks. Per tą laiką turėtų būti parengtas kapinių plėtros projektas. Senosiose kapinėse galima laidoti, jei yra praėjęs kapo ramybės laikotarpis – 25 metai. Kapo duobės gylis turi būti ne mažiau kaip 2 metrai. Tokie dabar reikalavimai. Tačiau pasitaiko atvejų, jog pavyksta iškasti ne daugiau kaip 1,60 cm gylio duobę. Dėl to tikrai nieko nesakome, suprantame situaciją.

Kapinių lankytojai gali naudotis lauko tualetu, kuris yra prie autobusų stotelės“, - kalbėjo Z. Pečiulienė.

Meras jai paantrino, sakydamas, jog reikėtų apsvarstyti galimybę Pašilės kapinėse įrengti kolumbariumą. Jis, esą, tikrai pasiteisino Dukstynos kapinėse.

Vienas pašiliškis pasiūlė kelius remontuoti ne lopiniais, o asfaltą juose pakloti ištisai. Kitas jo siūlymas – po pastarojo susitikimo savivaldybei kartu miesto seniūnija susidėlioti prioritetus ir labai konkrečiai suplanuoti visus darbus šiems metams bei su tuo supažindinti gyventojus.

Meras patikino, kad tai ir bus padaryta per Ukmergės miesto seniūnijos ataskaitinį susirinkimą, kuris yra suplanuotas kovo 16 dieną 16 valandą.