Vidaus reikalų ministerijos siūlymai Seimo rudens sesijai

Vidaus reikalų ministerija (VRM) Seimui pristatė rudens sesijai teikiamus įstatymų pakeitimus. Jei Seimas jiems pritartų, būtų sudarytos teisinės prielaidos daugeliui pokyčių valstybei svarbiose srityse ir galimybės efektyvesniam jų valdymui.

Vienas iš prioritetinių ministerijos projektų – sisteminė migracijos funkcijų pertvarka. Seimui pritarus pateiktam įstatymų projektų paketui atsirastų galimybės racionaliau paskirstyti funkcijas tarp migracijos politiką įgyvendinančių institucijų, tobulinti užsieniečių teisinės padėties teisinį reguliavimą – nustatyti efektyvesnes procedūras ir atsisakyti perteklinių, parengti teisinę bazę Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) sukūrimui.

Konsolidavus trijų institucijų (Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento prie VRM) resursus ir funkcijas būtų sukurta šiuolaikiška, efektyvi ir patikima už migraciją atsakinga įstaiga, atskaitinga VRM. Nelegalių migrantu kontrole toliau užsiimtų Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jei Seimas pritartų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimams ir lydimiesiems įstatymų projektams, naujoji migracijos valdymo institucinė struktūra pradėtų veikti 2019-ųjų liepą.

Kitas svarbus projektas – Seimui pateiktai Bendrojo pagalbos centro (BPC) įstatymo pakeitimai. Jais siekiama sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti efektyvesnį, kokybiškesnį ir ekonomiškesnį BPC ir pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmą.

Priėmus pakeitimus būtų reglamentuotas centralizuoto pagalbos skambučių vienu skubios pagalbos numeriu 112 administravimas BPC ir autonominis pagalbos tarnybų pajėgų operatyvus valdymas. Būtų konkretizuota numerio 112 paskirtis, nustatant, kad tai yra išskirtinai skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris, kuriuo gali būti iškviečiamos tik policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės gelbėjimo, aplinkos apsaugos pajėgos. BPC ir pagalbos tarnybos operatyviai tarpusavio sąveikai užtikrinti naudotų vieną bendrą informacinę sistemą.

Seimui pateiktais siūlymais dėl Administracinių nusižengimų registro tobulinimo siekiama maksimaliai automatizuoti greičio matavimo sistemomis užfiksuotų nusižengimų apdorojimo, procesinių dokumentų formavimo ir išsiuntimo procesus. Pakeitimai leistų efektyviau naudoti valstybės lėšas ir palengvinti daug išlaidų bei žmogiškųjų išteklių reikalaujantį darbą. Protokolai dėl sistemomis užfiksuotų nusižengimų formuotųsi automatiškai – tai yra per programinę įrangą, nedalyvaujant pareigūnui. Priėmus tokius pakeitimus nuo techninio darbo atsilaisvintų daugiau kaip 200 pareigūnų, kurie galėtų dirbti tiesiogiai užtikrinant visuomenės saugumą.

Seimui pateikti ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai. Juos priėmus būtų sudarytos teisinės prielaidos uždrausti viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, kurių valdytojų nėra galimybės nustatyti. Pakeitimai taip pat leistų išspręsti praktines problemas, susijusias su vairuotojų, neturinčių 2 metų vairavimo stažo, pažymėjimo keitimu į nuolatinį vairuotojo pažymėjimą, kai jie padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar nebaigia papildomo vairuotojų mokymo.

Pateikti siūlymai ir dėl Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų. Jais numatoma tobulinti ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiksmų reglamentavimą bei naikinti ikiteisminio tyrimo sustabdymo institutą ­– būtų atsisakyta tarpinio proceso sprendimo ir įtvirtinta principinė nuostata, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnį terminą.

Taip pat būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų atliekant ikiteisminį tyrimą efektyviai ir rezultatyviai naudoti technines priemones – proceso metu darant vaizdo ir (ar) garso įrašą, protokole būtų fiksuojamas trumpas proceso veiksmo turinys ir tyrimui svarbios aplinkybės. Būtų numatyta ir vertėjo atsakomybė už sąmoningai pateiktą melagingą ar neteisingą vertimą.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimais Seimui siūloma nustatyti aiškią ir vienareikšmišką skundų dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų nagrinėjimo tvarką.

Seimui taip pat siūloma tobulinti savivaldybių administracinę priežiūrą – pakeitus Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą vietoj šiuo metu veikiančių 10-ies Vyriausybės atstovų tarnybų būtų įsteigta viena Vyriausybės atstovų įstaiga ir nustatyta, kad skiriami 5 Vyriausybės atstovai, priskiriant kiekvienam po dvi apskritis. Taip pat būtų pakeistas Vyriausybės atstovo teisinis statusas ir nustatyta, kad jis – valstybės pareigūnas, būtų įvestos kadencijos. Aiškiau būtų reglamentuota fizinių ir juridinių asmenų galimybė teikti skundus Vyriausybės atstovams.

Pateikti ir įstatymų projektai, susiję suginklų kontrole bei šios srities priežiūros funkcijomis. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimais būtų perkeltos ES teisės aktų nuostatos dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės ir sugriežtinta kai kurių pusiau automatinių ginklų bei ginklų, perdirbtų į imitacinius ar signalinius (dujinius), ar visiškai netinkamus naudoti ginklus, kontrolė. Taip pat numatoma riboti didelės talpos dėtuvių civilinę apyvartą bei sugriežtinti ginklų prekybą naudojantis nuotolinėmis priemonėmis.

Taip pat būtų sudarytos prielaidos likviduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šios įstaigos funkcijas perduodant kitoms valstybės institucijoms ir užtikrinti, kad jos būtų vykdomos efektyviau, tam skiriant mažesnius žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

Seimui pateiktas įstatymų projektų paketas, kuriuo siekiama suderinti teisinio reguliavimo nuostatas, apibrėžiančias Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) ir jam pavaldžių įstaigų teisinį statusą ir nustatančias šių įstaigų funkcijas. Numatoma sustiprinti PAGD struktūrinių padalinių valdymą ir jį centralizuoti – nuo 2019 m. sausio 1 d. būtų nustatyta, kad jam pavaldžių įstaigų, apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų funkcijas įgyvendins PAGD, kuris perims 14 reorganizuotų biudžetinių įstaigų teises ir pareigas.

Seimui taip pat siūloma ratifikuoti pasirašytą tarpvyriausybinį susitarimą tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos dėl abipusės pagalbos ir bendradarbiavimo nelaimių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į nelaimes srityje. Susitarimui įsigaliojus būtų nustatytas teisinis pagrindas plėtoti trišalį institucijų tiesioginį bendradarbiavimą šioje srityje, palengvinant tarpusavio pagalbos teikimą ištikus nelaimei ar artėjančios jos grėsmės atveju.